5 priežastys, kodėl išgyventi rudeninį liūdesį – gerai
Ne veltui tose šalyse, kur šiltasis sezonas ilgas, žmonės beveik neserga depresija, jaučiasi laimingi, net jei gyvenimas yra sudėtingas. Mūsų platumose, kur klimatas atšiaurus, džiaugsmo ir geros nuotaikos mažėja su kiekviena trumpėjančia ir vėstančia diena.
Bet ar atslinkusi rudeninė melancholija tikrai tokia baisi, kad reikėtų ją vyti iš savo gyvenimo ar žūtbūt ieškoti pramogų ar įvairių savigalbos būdų?
Jei besikeičiantis gamtos ciklas mums dovanoja lengvą, tarsi be priežastis užklumpantį liūdesį, gal jis yra mums reikalingas ir naudingas? Ir bijodami jį priimti nemažai prarandame? Juk, gerai pagalvojus, akivaizdu, kad žmogus, gyvenantis darnoje ir harmonijoje su gamta, yra sveikesnis ir laimingesnis.
Kodėl išgyventi rudeninį liūdesį yra gerai:
1. Laikas apmąstymams. Melancholiška nuotaika suteikia progą pažvelgti į savo gyvenimą ne tik iš kasdienės ar buitinės perspektyvos. Ką veikiu, kaip gyvenu, ar esu laimingas... Tokios mintys yra svarbios, nes neretai žmonės gyvena tarsi iš inercijos, skuba, dirba, nors ta veikla neteikia jiems nei pasitenkinimo, nei naudos. Susitikinėja su žmonėmis, su kuriais jų niekas nesieja, stengiasi gyventi pagal tam tikrus populiarius standartus, neturėdami laiko įsiklausyti į save.
Todėl užklupusią melancholišką nuotaiką reikia priimti kaip galimybę pabūti su savimi, įsiklausyti į savo norus, užduoti sau svarbius ir paprastus klausimus. Galbūt paaiškės, kad atėjo laikas kokiems nors pokyčiams.
2. Proga pailsėti. Atostogos ir poilsis ne visada yra tapatūs dalykai. Kai apninka lengvas liūdesys, nebūtina pulti jo sklaidyti kviečiantis svečius ir vaikštant į įvairias žmonių susibūrimo vietas.
Vienatvės ir liūdesio jausmai yra signalas, kad metas sustoti ir pabūti tik su savimi.
Kasdienis bendravimas išvargina, nes prie kiekvieno žmogaus tenka bent truputį prisitaikyti. Tai mus blaško. Todėl vienatvės ir liūdesio jausmai yra signalas, kad metas sustoti ir pabūti tik su savimi. Ir tai naudinga mūsų dvasinei ir fizinei savijautai.
3. Pajusti namus. Kada paskutinį kartą vartėte šeimos albumą? Gėrėte arbatą iš sekcijoje sudėtų „gerųjų“ puodelių? Kepėte naminį pyragą?
Neretai žmonės namams išleidžia daugybę pinigų, bet taip ir neturi laiko pasidžiaugti nei patogiais svetainės baldais, nei daugiafunkce orkaite. Todėl melancholiškas ruduo, kai niekur eiti nesinori, gali būti idealus laikas pagaliau atrasti savo namus, pajusti jų nuotaiką ir dvasią. Arba, kitaip tariant, pasimėgauti čia ir dabar žavesiu.
4. Atsiduoti sentimentams. Kai užplūsta sentimentali nuotaika, geriausia, ką galima daryti, tai jai pasiduoti. Prisiminkite jaunystę. Galbūt daugelio dalykų savo vaikams nepasakojote, nes niekaip nerasdavote laiko. Pasikalbėkite su savo tėvais. Išklausykite šeimos ir giminės istorijas. Kalbėkitės su vaikais apie paprastus dalykus – kaip jie miegojo, apie ką svajoja, ko baiminasi... Būtent iš tokių akimirkų ir gimsta gražiausi prisiminimai. O kartu ir laimės, gyvenimo prasmės ir pilnatvės jausmai.
5. Išsakykite jausmus. Nelinksmos rudeninės nuotaikos dažnai verčia susimąstyti apie gyvenimo trapumą ir laikinumą.
Neginkite šių minčių tolyn, bet verčiau aplankykite savo tėvus ar senelius, pasakykite savo artimiesiems, kaip juos mylite. Tokių progų gyvenimas suteikia ne taip ir dažnai. Neretai, apsvaiginti džiaugsmo ir sėkmės, žmonės neranda laiko paprastiems, bet svarbiems pokalbiams, susitikimams. Tebūnie rudeninė melancholija paskata neatidėlioti susitikimų su tais, kurie mums tikrai svarbūs, bet taip ir nerandame progų to pasakyti.