5 svarbios priežastys skirti laiko sau
Esminis moteriškos pilnatvės priesakas, be kurio visa kita tampa beprasmiška, yra NUOŠIRDUS LAIKAS SAU. Kiekviena iš mūsų privalome skirti jo savo vidiniams poreikiams pažinti ir patenkinti, o tuo svarbiu laiku atsiduoti savo širdies troškimams. Tai sustiprina mus kur kas labiau, nei esame įpratusios manyti.
Daugelis mūsų kultūros moterų yra įsitikinusios, kad kuo daugiau jos nuveiks kitų labui, tuo jų nuopelnai bus didesni. Negailėdamos nei laiko, nei jėgų, tampame kitų gyvenimo herojėmis, o mūsų asmeninė laimė, sveikata ir sielos ramybė byra į šipulius.
Puikiai mokame „atidėti“ save į šalį, tačiau mažai nutuokiame, kaip teigiamai galėtų pasikeisti mūsų gyvenimas, jei išmoktume atseikėti gyvenimo minučių ir sau. Noriu išskirti 5 svarbias priežastis, dėl kurių verta skirti laiko sau kiekvieną dieną!
1. Pusiausvyra. Mūsų laikmetis pasižymi dideliu greičiu, kasdienybė dinamiška, kupina situacijų, bendravimo, naujienų, darbų, įsipareigojimų. Visose šiose įvykių, pareigų, informacijos karuselėse lengva nukrypti į skubėjimą, kuomet visas gyvenimas tampa nesibaigiančiu lėkimu. Esame patenkintos gyvenimu, kai mūsų kasdienybėje vyrauja harmonija – skubių ir neatidėliotinų reikalų yra ne daugiau, nei veikimo sulėtintu tempu, produktyviam darbštumui skiriame tiek pat dėmesio, kiek ir kokybiškam poilsiui, o tikslinga ir kryptinga veikla yra atsveriama spontaniško mėgavimosi akimirkos žavesiu. Laikas sau veiksmingai sulėtina mūsų kasdienybę, leidžia pajusti gyvenimo kokybę, kuri atsiskleidžia mums atsipalaidavus, išmoko mėgautis savimi ir pasauliu. Atkūrusios pusiausvyrą, tampame sveikesnės, energingesnės, laimingesnės.
2. Savivertė. Tol, kol nesijaučiame vertos skirti laiko sau, kol visų kitų rūpesčiai yra mūsų prioritetų sąraše, o mes esame pačioje to sąrašo apačioje (jei iš vis ten esame!), tol negalėsime džiaugtis stipria saviverte ir pasitikėjimu savimi. Labai daug šiuolaikinių moterų prisipažįsta menkinančios save, nesijaučiančios patogiai „savame kailyje“, pavargusios nuo baimių ir kitų neryžtingų minčių. Reguliariai skiriamu laiku sau ir savo reikmėms, mes tarsi ūgtelėjame savo pačių akyse, parodome, kad esame sau svarbios, o mūsų vidiniai poreikiai – vertingi. Tokia nuostata laikui bėgant sustiprina savivertę – teigiamą vidinę poziciją savo pačių atžvilgiu. Tampame labiau patenkintos savimi, drąsiau įgyvendiname savo vizijas, atkakliau kuriame trokštamą gyvenimo realybę.
Nuo seno moteriškumas yra siejamas su tuo, kas kyla iš vidaus ir yra nukreipta į gyvenimo kokybę, esmę, gelmę.
3. Moteriškumas. Kai informacijos apie gamtos duotą vyriškumą ir moteriškumą vis daugėja, ieškodamos darnos santykiuose nemažai moterų atsisuka į savo moteriškąją prigimtį. Nuo seno moteriškumas yra siejamas su tuo, kas kyla iš vidaus ir yra nukreipta į gyvenimo kokybę, esmę, gelmę. Skirdamos nuoširdaus laiko sau ir savo vidinėms reikmėms, mes puoselėjame savo moteriškumą. Ilgainiui šis pasirinkimas subalansuoja santykius su vyru, pradedame jaustis ramesnės, tampame labiau patenkintos savimi ir partneriu. Akivaizdžiai keičiasi santykių kokybė. Pasidarome ne tokios reiklios partneriui, nes skiriamu laiku pačios suteikiam sau trokštamo dėmesio, įsiklausom į savo poreikius, patenkiname juos.
4. Vidinė nepriklausomybė. Kai išmokstame mėgautis laiku, praleistu su savimi, mums pasidaro ne taip svarbu, vienišos mes ar turim partnerį, mylimasis komandiruotėje ar namie, vaikai užaugę ar vis dar mūsų globojami. Išsiugdžiusios vidinės erdvės pojūtį, tampame mažiau paveikios kitų galimybėms būti šalia mūsų. Kai mums gera su savimi pačia, kai mėgaujamės patiriamu gyvenimu, pripildome jį mūsų sielai džiaugsmą teikiančiomis veiklomis, tuomet tampame mažiau priklausomos nuo išoriniame pasaulyje besiklostančių aplinkybių, mus ne taip greitai nukamuoja stresas, pamažu iš gyvenimo traukiasi nerimas.
Laisvė ir nepriklausomybė yra būtina gyvenimo pilnatvės sąlyga, o ją galime išlavinti tik skiriamu laiku sau. Be to, prisijaukinusios savo pačių draugiją, tampame daug mielesnėmis kompanionėmis ir kitiems.
5. Autentiškas kelias. Kad ir kokie išmintingi būtų mus supantys mokytojai, knygų autoriai, nusipelnę visuomenės veikėjai ar kiti mums svarbūs autoritetai, mes vienintelės esame tikrosios savo gyvenimo ekspertės. Į visus egzistencinius klausimus, tokius kaip koks mano gyvenimo kelias, kokiam svarbiam tikslui gimiau šiame pasaulyje, kuo noriu dalytis su kitais, gebame atsakyti tik mes pačios ir tik įsiklausiusios į save. Visų laikų didieji pasaulio išminčiai, ar tai būtų atsiskyrėliai, medituojantys Rytų viršukalnėse, ar į dykumas atsitraukdavę Vakarų vienuoliai, esminių gyvenimo atsakymų ieškodavo tyloje ir nuošalume. Šį vidinių atradimų poreikį mes galime patenkinti tik atsigręžusios į save. Tai daug labiau susiję su laiku sau, o ne konkrečia vieta. Autentiškumui pažadinti mums nebūtinai reikia kalnų, dykumų, kelionių, bet būtinai – nuoširdaus laiko sau.
Moterų psichologė Alenka Rebula teigia, kad jei nepuoselėjame savo vidinės erdvės kasdien, prarandame vertingiausią savęs dalį. Tą dalį, kuri suteikia mums jėgų, pusiausvyros, tą dalį, kurioje slypi visi atsakymai į mums svarbius klausimus, tą dalį, kuri kviečia mus į savęs atskleidimą ir pilnatvę. Kad būtume sveikos ir laimingos, privalome į kasdienę rutiną įtraukti laiko sau. Tai būtina pasitenkinimo gyvenimu sąlyga. Visa kita priklauso nuo mūsų norų ir vaizduotės.
Linkiu patirti artumo kupiną laiką su savimi kasdien!
Daugiau saviugdos specialistės Ramintos Lapinskaitės straipsnių rasite jos tinklaraštyje.