Kaip klausyti savo sielos?

Visi šie požymiai byloja, kad jūs esate pasiruošusi įsiklausyti į savo sielos kvietimą ir pradėti eiti tuo keliu, kuriuo veda ji – mūsų aukščiausioji prigimtis. Pradedate nujausti, kad gyvenimas galėtų klostytis kitaip. Dar nesuvokiate, kaip, tačiau kažkaip giedriau, šviesiau, paprasčiau ir džiaugsmingiau. Tai siela jums kužda ir kviečia su pasitikėjimu vytis ją, tik nuo ko pradėti šį kelią?

Pasaulio išminties globėjos Senolės moko, kad „meilė yra vienintelis veiksmas, visa kita tėra atoveiksmis“. Meilė yra tas veiksmas, kuris padeda mums pažadinti sielos jėgą. Realizavus šią egzistencinę tiesą kasdienybėje, mūsų gyvenimas stoja į savas vėžes, esame pajėgios išgirsti savo širdies poreikius, palengva išsiugdome atsakomybę už savo gyvenimo kokybę, išmokstame atskirti „mano“ nuo „ne mano“, įsipareigojame sau, išsikeliame tikslus, ir vis drąsiau žengiame sielos keliu.

Įsipareigojimas pamilti save leidžia mums saugiai atsiskleisti. Be savo pačių šilumos mums uždaros visos durys į savirealizaciją, mylimą darbą, harmoningą šeiminį gyvenimą. Tuomet, kai to šilto palankumo sau viduje susikaupia pakankamai, jis mus skatina daryti dalykus, kurie mums geri, malonūs, teikia džiaugsmą, ir palengva veda išsipildymo keliu. Meilės indams prisipildžius, nebegebame savęs prievartauti, pataikauti kitų nuomonei, imame jausti širdimi, kas yra mūsų, kas mums tinka, kur eiti, su kuo bendrauti...

Mokykitės save mylėti, išgirsti savo poreikius. Užsiimkite širdžiai miela veikla. Įgyvendinkite mažus norus, kylančius dienos šurmuly, tarkime, nusipirkite sau puokštę gėlių ar grįžkite namo iš darbo kitu keliu nei įprastai. Kartais moterys seminaruose man sako, kad „aš ir taip save myliu, lepinu, daug visko perku sau, į masažą nueinu, o jokių stebuklų nevyksta“. Patikinu, kad jei gyvenimo kelias nekrypsta trokštama linkme, tuomet mylime save dar nepakankamai.

Mylėkite save ne vien pirkiniais ar skiriamu laiku sau. Išmokite paguosti save, kai jums nesiseka, mylėkite save sergančią, susipykusią...

Apsišarvuokite kantrybe ir pasiryžkite save mylėti labiau, giliau, ištikimiau. Mylėkite save ne vien pirkiniais ar skiriamu laiku sau. Išmokite paguosti save, kai jums nesiseka, mylėkite save sergančią, susipykusią su vyru ar po švenčių priaugusią papildomų kilogramų. Jei atsisukusios į savo vidų aptikote daug skausmo, kartėlio, nerimo, te jumyse nubudusi meilė paskatina jus ieškoti specialisto pagalbos, saviugdos grupės ar kitų vaistų sielos žaizdoms gydyti. Pamilkite visas savo asmenybės dalis, keistenybes, trūkumus, pomėgius, talentus, svajones, patirtį, VISKĄ!

Rašytojas ir krikščionių dvasininkas Mike'as Mansonas konstatuoja faktą, kad žmonės linkę vaikytis tobulumo, norėdami prikaupti daugiau daiktų, pinigų, titulų, pažinčių ir kitų išorinės galios atributų. Retas kuris renkasi tobulėti meilėje. Pasirinkus tobulėti šiame šiltame palankume sau, visa kita ima dėliotis aplink meilę! Tai vidinė galia, kurioje mes galim atsiskleisti ir sužydėti.

Meilė sau moterims suteikia pasitikėjimo savimi, tad jos ima aiškiau girdėti savo norus, regėti gyvenimo viziją, jausti pašaukimą. Tai neateina per dieną,ir net ne per vienerius metus, tačiau meilė šį kelią padaro prasmingą ir vertingą. Kai imsime pasitikėti meile, su ja kurti kasdienybę, daryti širdžiai mielus mažus dalykus ar didelius meilės darbus, mes nė nepajusime, kaip atsistosime už savo gyvenimo vairo, drąsios ir užtikrintos, susitelkusios ir džiaugsmingos.

Pasaulinio lygio meilės mokytoja, toltekų dvasininkė Susan Gregg apie savo nueitą meilės kelią rašo besigailinti tik vieno – jog „per daug save skubinau ir nepakankamai mėgavausi kelione“. Ne veltui net Giesmių giesmėje sakoma „Nebudinkite ir nežadinkite meilės, kol ji pati nenubus“, tad neskubinkime jos, leiskime jai mūsų gyvenimus pripildyti savu tempu, savu laiku. Išmokime tiesiog pasitikėti išmintingu meilės veikimu, o ji išmokys mus viso kito, ko reikia kelyje į išsipildymą. Sutiksime mokytojų, bendražygių, gausime begales pamokų ir įkvėpimo, o savo kasdienius veiksmus palengva suderinsime su sielos tikslais.

Jeigu mylime save, tikime, kad nusipelnėme gyventi, kaip norime ir jaučiame esant teisinga, kodėl, po galais, turėtume elgtis taip, kad nieko nepasiektume?

Laikui bėgant mes išties liaujamės sau trukdyti, išmokstame save palaikyti, išlaviname reikiamus gebėjimus, išugdome naujas savybes, suformuojame tinkamus įpročius, kur kas labiau derančius su mūsų sielos tikslais. Tai kelias, ganėtinai ilgas, bet be galo prasmingas ir labai svarbus.

Pradėkime jau šiandien. Pasiryžkime žengti giliau, arčiau gyvenimo esmės. Leiskime kasdienybės patyrimui kilti iš meilės!

Kviečiu mylėti!

Daugiau saviugdos specialistės Ramintos Lapinskaitės straipsnių rasite jos tinklaraštyje.