6 įspėjamieji neištikimybės ženklai

Apklausų rezultatai nedžiugina: 20–40 proc. vyrų ir 10–25 proc. moterų yra užmezgę slaptus romanus. Žinoma, tikrovėje šie skaičiai kur kas didesni, nes ne visi apklausoje dalyvaujantys asmenys nori pripažinti savo nuodėmes. Kaip ten bebūtų, džiugina nebent tai, kad 70 proc. porų po neištikimybės dramų nusprendžia atkurti sugriuvusius santykius. Kartais net stipresnius, nei buvo prieš tai. 

Į neištikimybę pastūmėja ne dailios kolegės ilgos kojos ir provokuojantis mini sijonas, o esamų santykių spragos. 

Kas nutinka, kad ištikimybę iki mirties žadėję sutuoktiniai ją sulaužo? Nors slapti romantiniai santykiai, regis, turėtų pulsuoti aistra ir seksualumu, labai retai partneriai tam ryžtasi vien dėl intymių malonumų. Iš tiesų į neištikimybę pastūmėja ne dailios kolegės ilgos kojos ir provokuojantis mini sijonas, o esamų santykių spragos. Siekis ieškoti meilės kitoje lovoje – subtilus signalas, informuojantis, kad partneris nėra patenkintas dabartine santuoka. Kaip žinoti, ar jums negresia pavojus? Susipažinkite su šešiais įspėjamaisiais signalais ir, jei reikia, imkitės koreguojamųjų veiksmų, kol dar nevėlu. 

Konfliktų vengimas

„Mes niekada nesipykstame“, – jei tuo giriatės kalbėdama apie savo santykius su sutuoktiniu, esate atsidūrusi neištikimybės ar net skyrybų rizikos zonoje. Nėra porų, kurios nesipyktų. Žmonės pernelyg skirtingi, kad visur ir visada sutiktų su kito nuomone. Konfliktų nebuvimas nerodo santykių stiprumo – atvirkščiai, liudija apie slepiamas problemas. Tokie partneriai darys bet ką, kad tik nesukeltų mylimojo pasipriešinimo. Geriau nuryti nepasitenkinimą, nei rinkti šukes po svaidymosi lėkštėmis karo. Jei jūsų santuokoje nėra konfliktų, dar nereiškia, kad viskas klostosi puikiai. Veikiausiai partneris prisitaiko prie jūsų, nenorėdamas „kelti bangų“. O gal taikos siekiate jūs ir esate pasiryžusi paminti savo poreikius dėl ramybės?

Žmonės, vengdami konfliktų, kurie, regis, pranašauja santykių baigtį ir silpnumą, nesąmoningai tokią ateitį ir prisišaukia.

Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, žmonės, vengdami konfliktų, kurie, regis, pranašauja santykių baigtį ir silpnumą, nesąmoningai tokią ateitį ir prisišaukia. Anksčiau ar vėliau sukauptas neišspręstų problemų maišas pratrūksta, o partneris, iki šiol taikstęsis su bet kokiomis jūsų užgaidomis, vis tiek supranta, kad toks gyvenimas neteikia malonumo. Sutuoktiniai, kurie bijo problemas kelti į dienos šviesą, praranda intymumą. Ir tai nestebina, nes partneriai nesijaučia galintys visiškai atsiverti, turi paminti savo nuomonę ir norus. Ramus gyvenimas tampa rutina. O iš jos norisi ištrūkti. Patogiausias būdas tai padaryti – užmegzti romantiškus santykius su kitu žmogumi.

Dažniausiai neištikimas partneris to net nesistengia slėpti: nesąmoningai palikdamas provokuojančias žinutes telefone, jis tarsi siekia atkreipti dėmesį į ištikusią krizę. Tiesiogiai paprieštarauti antrajai pusei nedrįsta, todėl pasirenka aplinkinius kelius. Jei po skaudžios išdavystės abu prisiima atsakomybę, nutaria nebeslėpti vienas nuo kito nepasitenkinimo ir spręsti iškilusias problemas, yra didelė tikimybė santykius atkurti iš naujo. Tiesa, su daug didesne jėga ir energija.   

Nuolatinis pykimasis

Šios poros – konfliktų vengėjų priešingybė. Pirmieji mėgsta ramų gyvenimą, pastarieji – nuolatines audras. Konfliktai sutuoktinius sieja tarsi gija. Jei jos nebūtų, komunikacija tarp partnerių nutrūktų. Nesibaigiantys pykčiai, deja, toli gražu neprimena diplomatiškų debatų. Mylimieji bijo atsiverti ir parodyti vienas kitam savo pažeidžiamumą, jautrią sielą, kurią slepia po savotiškom kaukėm – konfliktais. Jei jas nusimestų ir atskleistų tikruosius jausmus, santykiai, jų manymu, būtų priversti žlugti (ir kam patikčiau tokia jautruolė?). Geriau turėti savo nuomonę ir niekam nenusileisti.

Tokie sutuoktiniai nesprendžia kilusių problemų (nes jų parodymas tik dar kartą patvirtintų jų pažeidžiamumą) – veikiau žaidžia žaidimą „Aš teisus, tu – ne“. Tai savo ruožtu verčia sutuoktinius jaustis vienišus ir nesuprastus.

Atsiradus progai, kuris nors iš partnerių (o gal net abu) intymumo ir šilumos ieškos kito glėbyje. Ten jį išklausys, neįrodinės savo tiesos ir juo rūpinsis. Tokios poros dažnai atsiduria ant skyrybų slenksčio. Ir jį dažniausiai peržengia, nebent būna pasiryžusios atkapstyti problemų židinį – baimę parodyti jautrią sielą. Jei abu sutuoktiniai nebijos atsiverti vienas kitam, pabandys suprasti kito poziciją ir neįrodinės savo tiesų, santuoka dar gali „pakilti iš pelenų“. 

Jaudulio troškulys

Santykių pradžioje nenustojate liaupsinti savo partnerio. Tuo metu viskas, kas su juo susiję, atrodo tobula. „Jis be trūkumų“, – giriatės draugėms ir net pavydite sau, kad likimas šį kartą toks dosnus. Užplūdę laimės hormonai trukdo pažvelgti į situaciją blaiviomis akimis. Po kurio laiko, pasibaigus drugelių skraidymo pilve sezonui, realybė įgyja kitų spalvų. Trūkumai pradeda gožti gerąsias sutuoktinio savybes. Kuo labiau į tai gilinatės, tuo greičiau viskas griūva. „Pasirodo, jis ne man skirtas“, – jau su nusivylimo gaidele skundžiatės toms pačioms draugėms. Ir imate ieškoti kito tobulo varianto laukiančiųjų eilėje. Tačiau situacija kartojasi. Susirandate meilužį, kuris, regis, smarkiai lenkia sutuoktinį; bet anksčiau ar vėliau jis taip pat nuvilia.

TAIP PAT SKAITYKITE: Trūksta energijos? O gal sekso?

Žmonės netobuli. O jaudulys ir aistra, kurie valdo draugystės pradžioje, linkę nuslūgti. Jei ieškosite amžino jų šaltinio, liksite uždarame rate. Kol nepakeisite savo požiūrio, tol nesugebėsite sukurti tvirtų santykių. Jei visi nutrauktų santykius, vos jie praranda skonį ir jaudulį, tikriausiai nebūtų nė vienos ilgalaikės santuokos. Kur kas realistiškiau – aistrai nuslopus, ieškoti būdų ją atgaivinti, o ne dairytis jos kitoje lovoje. 

Idealizavimas 

Iš šalies tokia pora gali atrodyti nepriekaištingai. Jis visuomet nuperka jai gėlių, pagiria naują šukuoseną, dėmesingai išklauso. Vyras net linkęs pabrėžti kitiems, koks yra laimingas, sutikęs svajonių moterį. Į šeimą jis žvelgia atsakingai ir linkęs ją taip pat idealizuoti. Jo jausmai tokie įtikinantys, kad net pats apsigauna. Tačiau visai netikėtai atsiduria kitos moters lovoje, o vakare lyg niekur nieko kviečiasi pietauti į prabangų restoraną savo „tobulą“ šeimą.

Dažniausiai antroji pusė net nenutuokia, kad partneris yra neištikimas. Jis tai itin slepia, nes nenori sugadinti idealizuotos šeimos paveikslo. Deja, tokie santykiai pasmerkti žlugti (jei visgi stebuklingu būdu išaiškėtų tiesa apie partnerio klystkelius). Problema ta, kad neištikimas sutuoktinis nuo pat pradžių apgaudinėja save ir kitus: „Aš privalau mylėti. Juk tiek daug metų praleidome kartu. Šeima man – šventas dalykas.“ Jis bijo pats pažvelgti sau į akis ir pasakyti: „Gaila, bet jausmai, kuriuos jaučiau šiai moteriai, nebuvo tokie stiprūs, kaip įsivaizdavau.“

Na, o jei asmuo tikrai myli savo antrąją pusę, tačiau ją idealizuoja, anksčiau ar vėliau taip pat nusivilia. Tai jam itin skausmingas smūgis, nes tai, ko naiviai tikėjosi, sudužo į šipulius. Greičiausiai, tobulos partnerės jis ieškos kitur. Arba viskas, arba nieko. 

Ignoravimas

Savo šeimą idealizuojantis sutuoktinis dirbtinai stengiasi parodyti dėmesį „mylimajai“. Jis ją kviečia į pasimatymus tik todėl, kad taip reikia daryti. Juk esame „tobula“ šeima! Tačiau yra ir kitas kraštutinis pavyzdys – tai dėmesio nerodymas. Pakovojau, ir užteks. Žiedas užmautas, namai nupirkti, o toliau viskas gali klostytis savaime. Paleidus santykius pasroviui, nestebina, kad jie ir nuplaukia ten, na... kur nuneša palankios srovės.

Jei norite užkirsti kelią neištikimybei ar bent sumažinti jos riziką, nenustokite puoselėti dabartinių santykių.

Dėmesio ir meilės ištroškęs sutuoktinis ieškos būdų jų gauti. Ir galų gale aplinkinių žeriami komplimentai ar dovanos nugalės. Kaip rodo tyrimai, moterys dažniausiai būna neištikimos tada, kai santuokoje nėra patenkinami jų emociniai poreikiai. Net 56 proc. vyrų ir 34 proc. moterų, kurie teigia esantys laimingi ar netgi labai laimingi savo santuokoje, įsivelia į slaptus romanus. Tikėtina, kad juose jie ieško to, ko negauna iš savo sutuoktinių, nors juos vis dar myli. Jei norite užkirsti kelią neištikimybei ar bent sumažinti jos riziką, niekada nenustokite (neaptinkite) puoselėti dabartinių santykių. Ir tai darykite nuoširdžiai, ne iš pareigos. Argi ne miela matyti mylimojo šypseną? 

Noras išeiti

Kai kurie žmonės nežino kito būdo užbaigti santykius, kaip tik užmegzti romaną.

Kad ir kaip neoriai tai skambėtų, kai kurie žmonės nežino kito būdo užbaigti santykius, kaip tik užmegzti romaną. Jie bijo iškelti šį klausimą ir tikisi, kad sutuoktinis pats susipras. Jei jis nepastebės, irgi ne problema, gal net bus patogiau ir įdomiau keliauti iš vienų namų į kitus. Ir kam nepatiktų dviguba dėmesio dozė? Jei bus demaskuotas – gaus „palaiminimą“ skyryboms, kurių iniciatorius ne jis, o kita pusė.

Taip siekiama atsakomybę permesti ant sutuoktinio pečių – juk ne aš nusprendžiau nutraukti santykius. Tokia santuoka neturi perspektyvos, nes vienas iš partnerių jau būna nusprendęs viską užbaigti. Neištikimybė – tik prieglobstis, įrankis, kuriuo naudojantis siekiama įgyvendinti tikslą.