Seksas ir rutina: ar ilgalaikiuose santykiuose ji tikrai neišvengiama?
Nors iš pirmo žvilgsnio šie du žodžiai – seksas ir rutina – niekaip nesisieja, daugeliui šeimyninių porų tai net labai pažįstama. Ar reikia kartais prisiversti, kad partneriui suteiktum malonumą? Kaip po kelių dešimtmečių santuokinėje lovoje atrasti dar ką nors naujo? Ar kalta sekso vengianti žmona, jei vyras eina pas kitas?
Įvairios apklausos rodo, kad vyrai statistiškai dažniau nei moterys nori mylėtis. Jis, tarkim, pageidauja trijų kartų per savaitę, o jai užtenka ir vieno. Žinoma, tai tik statistika ir kiekvienas individualus atvejis vis kitoks. Tačiau lytinius santykius už šeimos ribų dažniau ir patiria kiekybės ieškantys vyrai.
Yra manančių, kad dėl tokio ėjimo į kairę paprastai kaltos antrosios pusės. Seksualinės medicinos gydytojas Robertas Adomaitis įsitikinęs: „Kiekvienas pats sprendžia, ką jis daro. Žmogus savanoriškai turėjo lytinių santykių, niekas jo nevertė ir niekas nekaltas – pats taip nusprendė. Juk jis mąstanti būtybė, o ne pasroviui plaukiantis pagalys. Dėl sąmoningų ir valingų veiksmų niekada nereikia kaltinti kito.“
Ar išjungti serialą?
Tiesa ir tai, kad šeimyniniame seksualiniame gyvenime pagalius į ratus kaišo daugybė dalykų: neatidėliotini darbai, vaikai, nuovargis ar netgi įtraukiantis serialas (juk daug svarbiau sužinoti, ko šįkart imsis daktaras Hausas, nei tūkstantąjį kartą atsiduoti rutininiam seksui...).
Kita vertus, galbūt geriau tą serialą išjungti? Kaip prisipažino viena 40-metė muzikos mokytoja, „kartais, vyro išprovokuota, be didelio noro įsitraukiu į visas tas glamones, kurios, žinau, peraugs į šį tą daugiau. Tačiau po kelių akimirkų pradedu jausti, kad miegai išlakstė, per nugarą ritasi šiurpuliukai ir man pačiai jau norisi dar ir dar...“
Rąstas lovoje
Jeigu žmonės mechaniškai tęs mylėjimąsi be jokio noro, prievarta, nieko gero nebus. Tik rąstas lovoje.
„Trečdaliui žmonių tinka ši lytinių santykių eiga: pirmiausia atsiranda potraukis, tada prasideda fizinis jaudinimasis, pasiruošimas, toliau – pats aktas, orgazmas ir atsipalaidavimas – toks linijinis modelis, – pasakoja R. Adomaitis. – Kitoks yra motyvuoto susijaudinimo modelis, kai noras turėti lytinių santykių ne atsiranda iš oro, o kyla tik esant tam tikrai situacijai, aplinkai, nuotaikai. Ar tai reiškia, kad fiziškai pradėjus aktą užvaldys aistra? Taip gali nutikti, bet ne visada. Nes paprastai reikia ko nors, kad moteris (o dažnai ir vyras) pasiektų tokią psichologinę būklę, kada norisi tęsti. Tradiciškai žmonės įsivaizduoja, kad labai tinka žvakės, romantiška muzika, vakarienė ir t. t. Bet kuriame šio modelio etape gali atsirasti geismą stiprinančių arba slopinančių veiksnių. Jeigu aplinkybės klostosi palankiai, fizinis aktas įvyks. Kitu atveju – ne. Jeigu žmonės mechaniškai tęs mylėjimąsi be jokio noro, prievarta, nieko gero nebus. Tik rąstas lovoje.“
Laikinas sprendimas
Kelis dešimtmečius su tuo pačiu vyru gyvenanti biologijos mokytoja sykį prisipažino: „Jeigu lauksiu, kol man arba jam atsiras ypatinga nuotaika, tinkamos sąlygos, galimybė užsidegti žvakes ir įsipilti taurę vyno, tai, ko gero, seksas mūsų gyvenime bus tik kartą metuose – per atostogas. Todėl kartais tiesiog pasiduodu jo kibinimui, net jei neturiu nuotaikos, ir žiūriu, kur mane tai nuves.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Seksui svarbios smulkmenos, apie kurias galbūt negirdėjote
Apie tokius atvejus seksualinės medicinos gydytojas R. Adomaitis sako: „Mylėjimasis iš pareigos gali būti laikinas sprendimas įtampai sumažinti ar pan. Nes nepatenkintas lytinis noras didina irzlumą ir tarpusavio santykių įtampą. Kai tokios situacijos kartojasi, jos persikelia ir į buitinį lygmenį – pradeda nesutapti net požiūriai į gyvenimą. Jeigu žmonės nemėgina suvokti, kas jiems darosi, dažniausiai reikalai savaime pakrypsta nuo blogų prie dar blogesnių.“
Atgyvenęs požiūris
Lyties vaidmenų formavimasis vyksta stebint tos pačios lyties asmenų pavyzdį: kaip jie elgiasi paprasčiausiose buitinėse situacijose, kaip reaguoja į pastabas, kokiu tonu kalbasi.
Lietuvoje, o ir daugelyje kitų pasaulio šalių vis dar įprasta manyti, kad santuoka įteisina ir tam tikras pareigas – tarsi kas nors ką nors privalo. Netgi jaunoji karta iš tėvų ar aplinkos, kurioje augo, dažnai perima tą privalomų santykių suvokimą. Supratimas, kad jeigu vyras nori, žmona turi mylėtis, gali atsirasti matant tėvų santykius. Ne, ne tuos, kurie rutuliojasi už miegamojo durų! Lyties vaidmenų formavimasis vyksta stebint tos pačios lyties asmenų pavyzdį: kaip jie elgiasi paprasčiausiose buitinėse situacijose, kaip reaguoja į pastabas, kokiu tonu kalbasi ir t. t.
Be to, svarbu ir kaip bendraujama už šeimos ribų – paaugliškas tarpusavio bendravimas irgi gali būti suprantamas kaip norma. Būtent tas neformalus gatvės ar buitinis švietimas dažnai ir suformuoja tokius ne visai šiuolaikiškus įsitikinimus.
Kuo dažniau, tuo lengviau
Sekso terapeutė Vanessa Marin teigia: „Tarpusavio santykiai būna pripildyti ir tokių dalykų, kurių ne visada norisi. Manau, kad turite būti pasirengusi intymiems santykiams, net jei tuo metu ir nėra tinkamos nuotaikos. Tai puikus būdas parodyti, kad mylimasis jums svarbus. Jausdamas rūpinimąsi, partneris irgi bus pasiruošęs labiau rūpintis jumis. Be to, tokia rutina gali tapti uždegančio sekso priežastimi.
Kuo dažniau rasite laiko intymumui, tuo paprasčiau į jį žiūrėsite, tuo daugiau norėsite mylėtis. Ir, atvirkščiai – kuo ilgiau neturėsite lytinių santykių, tuo mažiau jų trokšite. Sunkiau bus ir pradėti juos iš naujo. Reguliarus seksas taip pat garantuoja, kad abu su partneriu ir toliau skirsite laiko vienas kitam ir savo santykiams.“
Jeigu tinka abiem...
Tai jau tapo kliše, bet iš tiesų aistra, meilė, fizinis potraukis ima slopti praėjus maždaug trejiems metams. „Jeigu žmonės nesistengia palaikyti ir kurti bendrų santykių, prasideda rutina, – sako R. Adomaitis. – Partneriai gali mylėtis, bet jų seksas visą laiką bus toks pats, nes emocinis komponentas vis mažėja. Niekados nebus taip, kaip pirmą kartą ar pirmus metus. Tačiau lytiniai santykiai gali keistis, kad atitiktų poreikius, jeigu pora sąmoningai stengsis ir nepavers mylėjimosi vien tik mechaniniu veiksmu.
Kai žmonės pykstasi, nesišneka, jie gali kad ir ant galvos stovėdami mylėtis – paskui kalbėtis vis tiek nepradės.
Žinoma, ir rutininiai santykiai turi teisę egzistuoti – poros prie jų tiesiog prisitaiko. Kam nervintis, jausi ką nors ar nejausi, jeigu užtenka pasimylėti su vyru, kad tik jis nebūtų suirzęs. Jeigu toks variantas priimtinas abiem pusėms, jis ir yra teisingas. Jeigu moteris nekelia jokių reikalavimų, jeigu jai tinka, kaip yra, – puiku. Bet jeigu egzistuoja prievartos elementas (vienas iš partnerių turi prisiversti, kentėti, jam šlykštu) – nieko gero iš to nebus. Nepadės net naujos sekso formos. Kai žmonės pykstasi, nesišneka, jie gali kad ir ant galvos stovėdami mylėtis – paskui kalbėtis vis tiek nepradės.“
Generuokite idėjas
Kad intymus poros gyvenimas taptų įvairesnis, seksologai siūlo išmėginti įvairius būdus. Vienas jų – bendrų idėjų generavimas. „Žmonės linksta manyti, kad seksas – tai viskas arba nieko, – pabrėžia V. Marin. – Bet juk egzistuoja dar ir įvairios glamonės, masturbacijos stebėjimas, oraliniai malonumai ir t. t. Kalbėjimasis apie tai padeda suvokti, kad esama įvairių pasirinkimų.“
TAIP PAT SKAITYKITE: Norite į gyvenimą įnešti daugiau aistros? Pradėkite kalbėtis apie seksą
Specialistė taip pat pataria nebijoti tiksliai išsakyti, ko trokštate. Nereikia manyti, kad partneris intuityviai supras jūsų poreikius. Verčiau pasakyti ar parodyti, kas labiausiai patinka. O paskui – eiti toliau.
Netgi jei tą vakarą esate pavargusi, o sutuoktinis rodo akivaizdžius ženklus, galite susitarti atidėti tai kitam vakarui. „Suplanuotas seksas irgi gali būti geras, – teigia terapeutė. – Normalu pasakyti partneriui, kad šiandien neturite jam nuotaikos, tačiau būsite pasiruošusi po paros. Tada galėsite būti tikra, kad atsigulsite gana anksti ir nesijausite visiška bejėgė.“
Miegamajame – tik atomazga
Iš tiesų, santykių stiprinimas turi prasidėti ne lovoje – gerokai anksčiau. Lova – tik atomazga. „Pats lytinis aktas trunka 3–5 minutes, bet kartais jo nebuvimas taip užgriozdina žmonėms galvas, kad jie nemąsto daugiau apie nieką, – šypsosi R. Adomaitis. – Iš kitos pusės, kad tos 3–5 minutės būtų kokybiškos, reikia skirti daug laiko ir įdėti nemažai pastangų. Kitaip tariant, ne miegamajame poros turėtų apie tai diskutuoti, o prie puodelio arbatos. Ir ne po to, o prieš tai. Arba – vietoj to.“