6 ženklai, kad sportuodami turite sulėtinti tempą

Moteris sportuoja / Vida Press nuotr.
Moteris sportuoja / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Nors aerobikos instruktoriai ar sporto treneriai dažniausiai teigia, kad žmonės savęs pagaili ir neišnaudoja potencialo, pasitaiko ir atvirkštinių variantų. Posakis „no pain, no gain“ taip užvaldė kai kurių mintis, kad nuolat persistengiama sportuojant ir padaroma daugiau žalos, nei gaunama naudos. O ir pats sportas nebeteikia malonumo.

Kokie ženklai rodo, kad metas lėtinti tempą?

1. Užsitęsęs raumenų skausmas

Justi šiek tiek raumenų skausmo sportuojant, jei treniruotė sunki, normalu. Kaip ir tada, jei sportuojate po pertraukos. Tačiau jei skausmas stiprus arba jis nepraeina, ypač jei juntamas labai konkrečioje zonoje, tai gali reikšti, kad neleidžiate raumenims pailsėti tarp treniruočių. Sportuojant sunkiai, kartais atsiranda raumenų mikroįtrūkimų. Jie paprastai atsistato per dvi dienas, o jei skauda tris ar ilgiau, pažeidimai rimtesni.

Jei nesate profesionalūs sportininkai, aktyviai sportuoti kasdien nėra prasmės. Arba tuomet kaitaliokite sporto rūšis, o kartais vietoj treniruotės atlikite raumenų tempimo pratimų kompleksą ar nueikite pas masažistą.

Nugaros skausmas
Nugaros skausmas / „Fotolia“ nuotr.

2. Jokios palaimos veide

Šypsenos veide nebuvimas signalizuoja, kad sportavimo procesas per sunkus.

Tikriausiai esate girdėję per treniruotę, kaip treneriai klausia: „O kur jūsų šypsena?“, arba nusistebi: „Kokie rimti veidai!“ Šypsenos veide nebuvimas signalizuoja, kad sportavimo procesas per sunkus, todėl nedžiuginantis. Sportuojant smarkiau, nei kūnas tą dieną yra pajėgus, galima patirti traumų. Ir, žinoma, susigadinti nuotaiką.

Taigi lėtinkite tempą ar mažinkite svorius (priklausomai nuo sporto rūšies) tol, kol pajusite, kad sportas jums teikia džiaugsmo.

Palaimos veide sąlyga galioja ir po sporto – sportuojant organizme gaminasi laimės hormonai endorfinai, taigi po treniruotės turite jausti lengvą nuovargį ir kartu – pakylėjimą. Jei nesijaučiate patenkinti, vadinasi, persisportavote.

3. Duria šoną

Su staigiu šono dūrimu susidūrė, tikriausiai, kiekvienas. Tai signalas, kad netolygiai kvėpuojate, arba kad tarpšonkauliniai raumenys persidirba. Turite sulėtinti tempą ir taisyklingai kvėpuoti: giliai įkvėpti per nosį ir lėtai iškvėpti per burną. Kvėpavimas turi būti tolygus.

4. Visąlaik troškina

Eidami sportuoti ilgiau nei pusvalandžiui, visuomet pasiimkite buteliuką vandens.

Burnoje sausa kaip dykumoje? Nuolat troškina? Tai dehidratacijos – ir persisportavimo – požymis. Eidami sportuoti ilgiau nei pusvalandžiui, ypač jei lauke ar patalpoje šilta / karšta, visuomet pasiimkite buteliuką vandens. Antraip gali pasidaryti silpna ir iš sporto nebus jokios naudos.

Nugaros skausmas
Nugaros skausmas / „Fotolia“ nuotr.

5. Nepajėgiate užbaigti treniruotės

Ir ne dėl to, kad nesistengiate. Persisportavus, įprasta treniruotė pasidaro per sunki, nebeužtenka jėgų jai įveikti – tarkime, nebepakeliate įprastų svorių, nebenubėgate įprastos distancijos ar padarote mažiau pratimų serijų nei visada. Jaučiatės taip, tarsi nuo sporto ne stiprėjate, o silpnėjate.

Ką daryti? Tiesiog leisti sau pailsėti.

6. Matote juodas dėmes, darosi bloga

Silpnumas, svaigimas, mirguliavimas akyse – ne vienas sportuodamas yra susidūręs su tokia nemalonia būsena. Tai reiškia, kad kūnui treniruotė per intensyvi, o cukraus kiekis kraujyje – per žemas. Pajutę tokius signalus, iškart liaukitės sportuoti. Jei to nepadarysite (tikėdamiesi, kad praeis savaime), situacija pablogės, sutriks koordinacija, galite nualpti.

Išeikite iš treniruotės ar sporto salės, atsisėskite, atsigerkite vandens. Jei yra galimybė, pasisakykite instruktoriui, treneriui ar sporto klubo administratoriams, kad jums bloga, jie pasirūpins jumis, duos atsigerti, galbūt – pauostyti amoniako. Tokiais atvejais padeda ir pakvėpavimas gryname ore ar veido nuprausimas šaltu vandeniu. Galite suvalgyti bananą ar saldainį – tai pakels cukraus lygį kraujyje ir suteiks momentinės energijos.

Nugaros skausmas
Nugaros skausmas / „Fotolia“ nuotr.