Turbūt daugeliui pažįstamas jausmas, kai vienoje ar kitoje situacijoje pritrūksta drąsos, o vėliau apninka graužatis, kad nepavyko pasakyti savo nuomonės, apginti tiesos ar priimti teisingo sprendimo.
Bailumas klaidingai painiojamos su abejingumu. Nors daugelis iš mūsų nedrįstame, pavyzdžiui, prieiti prie gatvėje gulinčio žmogaus, sugėdinti paskalų skleidėjų ar paprašyti didesnio atlyginimo ne todėl, kad esame abejingi – mums paprasčiausiai trūksta drąsos! Ką pagalvos aplinkiniai? Ar nesulauksime priešiškumo?
Kartais baimė painiojama su kuklumu.
Kartais baimė painiojama su kuklumu. Tačiau kuklumas yra vidinė žmogaus savybė. Ja apdovanotieji elgiasi santūriai ne todėl, kad baimintųsi pasirodyti kvaili ar išgyventų dėl aplinkinių reakcijos.
Noras likti nuošalyje yra jų vidinis apsisprendimas. O štai bijantys labai norėtų garsiai išrėžti tiesą, nutraukti sudėtingus santykius ar priimti kokį nors sprendimą, tačiau nerimauja dėl galimų pasekmių. O juk taip norėtųsi kartais pasielgti pagal savo sąžinę arba įgyvendinti kokią nors svajonę, kurią pasiekti trukdo vienintelis priešas – mūsų baimė!
Kartais ją galima įveikti, kartais – su ja susidraugauti, tačiau abiem atvejais reikia šiek tiek drąsos. Keli praktiški patarimai, kaip jos pasisemti:
1. Modeliuokite situacijas. Jei ko nors nedrįstate, įsivaizduokite patį geriausią ir patį blogiausią scenarijų, kas gi gali atsitikti. Tikėtina, kad išlošti galite daugiau nei prarasti, o bijote ne konkrečių grėsmių, bet savo jausmų. Juk net nesėkmės atveju pasaulis neapsivers?
2. Užduokite klausimus. Jei nuolatos ko nors neišdrįstate, o paskui gailitės, pagalvokite, kodėl tos situacijos kartojasi? Gal atsinešėte iš vaikystės kokių nors kompleksų? Gal labai rūpinatės savo įvaizdžiu ir norite pasirodyti visiems maloni? Tuomet pasvarstykite, kas jums yra svarbiau – apsimestinis įvaizdis, ar galimybė išsakyti savo poziciją? Nepamirškite, kad žmonės, kurie stengiasi įtikti visiems, galiausiai lieka be tikrų draugų, nes jų nuoširdumu tikėti labai sunku.
3. Įsivaizduokite ir repetuokite. Galbūt kai kurios situacijos, pavyzdžiui, kalbėjimas per susirinkimą, jums kelią didžiulį jaudulį ir tik dėl to, kad į jus žiūri nemažai žmonių ar stresą kelia aplinka, pavyzdžiui, mikrofonas, didelė erdvė. Tokiu atveju galite repetuoti. Paprašykite, kad artimieji jus nufilmuotų. Peržiūrėkite vaizdo įrašą. Taip gerai matysite savo silpnąsias ir stipriąsias puses ir galėsite tobulintis toliau.
4. Negalvokite apie ateitį. Visi drąsūs ir ryžtingi žmonės veikia čia ir dabar. Kuo ilgiau mąstoma, tuo mažiau ryžto lieka ir tuo daugiau abejonių kyla.
5. Kalbėkite su nepažįstamais. Pakalbinti nepažįstamą žmogų nėra labai paprasta – renkamės, kuris mums atrodo draugiškas, nuoširdus. Pabandykite taip drąsintis paprastose situacijose: padėkokite pardavėjai už gerą aptarnavimą, paprašykite viešoje vietoje mažų paslaugų – gatvėje kokios nors informacijos, parduotuvėje pasiekti prekę ar patarti, kurį drabužį rinktis. Pamatysite, kad bendravimas net su pirmą kartą sutiktais gali būti visai malonus. O svarbiausia – nieko bloga neatsitiko.
6. Imkitės iniciatyvos. Galbūt kasdieniame gyvenime daug dalykų už jus atlieka jūsų vyras, o vaikystėje tai darydavo tėvai? Kas moka sąskaitas ir sudaro sutartis? Kuris eina į tėvų ar namo bendrijos susirinkimus? Kas kviečia svečius? Stenkitės daugiau bendrauti su žmonėmis net ir tose situacijose, kurios nėra nei malonios, nei džiaugsmingos. Išspręsti reikalai padidina pasitikėjimą savimi ir suteikia drąsos imtis panašios veiklos ateityje.
7. Neatsiprašinėkite, bet prašykite. Daugelis nedrąsių žmonių turi įprotį nuolatos atsiprašinėti. Mandagumo taisyklės gerai, tačiau neprivalote teisintis dėl kitų žmonių aplaidumo ar objektyvių aplinkybių. „Atsiprašau, nepagalvojau, kad mėsos nevalgai, neparuošiau vegetariškų užkandžių“, „atleisk, kad nepasveikinau pirmojo vaiko gimtadienio proga“. Tai rodo, kad jaučiatės nejaukiai ir esate pasiryžę atsiprašyti net už tai, kad egzistuojate.
Tiesiog liaukitės tai daryti. Pamatysite, kad pasaulis dėl to nesugrius, o aplinkinių vertinimai nepasikeis. O gal net pagerės, nes šalia nuolatos atsiprašinėjančių ir kiti ima jaustis nejaukiai. Kai nustosite atsiprašinėti, galite imti mokytis prašyti. Pradėkite nuo tokių dalykų, kokių yra prašoma iš jūsų. Jei skolinate pinigus, bet nedrįstate sakyti „ne“, mėgdžiokite tuos, kurie jus erzina, ir pasitelkite žodelį „prašau“. Taip kur kas paprasčiau nei iš karto sakyti „ne“.