70-metį minėsianti kaunietė Aldona per parą nuėjo 100 kilometrų: „Kojos tiesiog smigo į smėlį“

Gegužės 20-ąją 70-ąjį jubiliejų paminėsiančios moters planuose – ne viena ambicinga idėja. Dabar ji kviečia prisidėti ir prie gražios iniciatyvos – paramos žygio „Žingsniai vaikams“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Be ėjimo – nė dienos!

Žvelgiant į A.Indriulienę, niekas nepagalvotų, kad moteris netrukus paminės 70-metį. Tokios energijos ir polėkio jai galėtų pavydėti net jaunimas. Senjorė kasdien rytą pradeda ilgu pasivaikščiojimu, o ir dieną palydi rinkdama žingsnius. Moteris nusijuokia – kitaip savo dienų neįsivaizduoja.

„Dabar mano tikslas kasdien nueiti bent 20 tūkstančių žingsnių. Anksčiau, kai dalyvavau įvairiuose ėjimo iššūkiuose, nueidavau ir po 40 kilometrų per dieną. Kai matai, kad pirmauji iššūkyje, tai labai norisi palaikyti tą toną. Taip ir buvo, kad per tris mėnesius iš viso nuėjau šešis su puse milijono žingsnių. Tokį iššūkį laimėjau penkis kartus“, – džiugiu prisiminimu dalijasi senjorė.

Tiesa, jos pasivaikščiojimai tikrai nėra ramūs ir lengvi – moters kelyje pasitaiko ir stačių pakopų, o ir nemenką atkarpą ji nužingsniuoja… atbulomis.

„Visuomet stengiuosi eiti greitai, kasdienėje trasoje yra ir laiptukai, kuriais kasdien pakylu ir nusileidžiu po kelis kartus, tai susideda net iki 2 tūkstančių pakopų. Ir atbulomis paeinu, nes toks ėjimas ne tik „įdarbina“ visai kitus raumenis, bet ir skatina smegenų veiklą, yra puiki profilaktika nuo visokių ligų. Ėjimas turi labai daug naudos“, – dalijasi A.Indriulienė.

Kasdien leistis į tokius ilgus pasivaikščiojimus tikriausiai ryžtųsi ne kiekvienas. O gal vis dėlto vertėtų? 70-metį minėsianti senjorė sako besijaučianti kur kas jaunesnė, nei „rodo“ pasas.

„Man apskritai atrodo, metai bėga, bet aš nesijaučiu einanti kartu su jais. Jaučiuosi jaunesnė, energinga… O ir kasdien beeinant džiaugiuosi gyvenimu, kažką planuoju, atsiranda kūrybinė gyslelė. Žodžiu, po ėjimo energijos pasipildo tiek, kad, rodos, galiu kalnus nuversti“, – nusijuokia moteris.

O kaip tokie kasdieniai A.Indriulienės žygiai prasidėjo? Kaunietė šypteli – visą gyvenimą mėgdavo vaikščioti ir dažnai net iš darbo keliaudavo pėščiomis.

„Nuo Šančių iki Šilainių keliaudavau pėščiomis, man tai būdavo prasiblaškymas, o ypatingai nuo sėdimo darbo. O tokį intensyvų vaikščiojimą atradau prieš maždaug ketverius metus – nenoriu sėdėti namie ir tik žiūrėti televizorių, man norisi aktyvios veiklos. Taip ir pradėjau eiti, dalyvauti įvairiuose iššūkiuose. Tiesa, dabar juose jau nedalyvauju“, – sako ji.

Planuose – ne vienas ambicingas tikslas

Nors kasdienių ėjimo iššūkių A.Indriulienės gyvenime neliko, ji vis vien nepraleidžia įvairiausių žygių. O šie išties įspūdingi – prieš dvejus metus moteris metė sau iššūkį nueiti 100 kilometrų per dieną Kuršių nerijos pakrantėmis. Tai ir padarė!

„Žygiuose visuomet renkuosi ilgiausią trasą. Nueiti 100 kilometrų per dieną buvo sudėtinga, nes lijo, teko eiti pajūriu, kojos tiesiog smigo į smėlį, bet viskas įkandama. Kai nueini, būni labai laimingas žmogus ir savimi labai didžiuojiesi“, – sako pašnekovė ir priduria visuomet užsibrėžianti sau vis didesnį tikslą. Juk taip norisi išbandyti savo galimybes.

„Buvau užsibrėžusi tikslą nueiti „Camino Lituano“ kelią. Tai 500 kilometrų, nuo Žagarės iki Lazdijų, nuėjau per 11 dienų. Eidavau po du etapus kiekvieną dieną, tad būdavo sunku rasti sau kompanioną, nes tiek leistis nenorėdavo net jaunimas. Buvo, prisijungė eiti prie manęs ir galiausiai pasakė: per sunku, mes jau sustosime. O man gera – aš pailsiu ir einu toliau“, – atvirauja senjorė.

A.Indriulienė sako per savo pasivaikščiojimus ir žygius patyrusi įvairiausių nuotykių – ir įklimpusi, ir vilką sutikusi, bet nuo kasdienio žingsniavimo jos niekas neatbaido. Moteris šypteli – jos planuose yra dar ne vienas tikslas.

„Kelią per Lietuvą nuėjau, tai dabar noriu nueiti Camino de Santiago (Šv. Jokūbo kelią – aut. past.). Nežinau, kada tai pavyks padaryti, nerandu su kuo eiti, o viena kažkaip nedrįstu… Bet, manau, ateis laikas ir viskas susidėlios“, – viliasi ji.

O ir iki kito A.Indriulienės tikslo jau liko visai nedaug. Moteris per ketverius metus nužingsniavo 40 milijonų žingsnių. Liko dar 10-imt milijonų ir žingsnių bus sukaupta tiek, it būtų apeita visa planeta.

Kviečia prisidėti prie gražios iniciatyvos

Ėjimo džiaugsmą atradusi A.Indriulienė kviečia prisidėti ir prie jautrios iniciatyvos. Gegužės 19-ąją Kaune vyks paramos žygis „Žingsniai vaikams“, kuriuo bus siekiama surinkti lėšų vaikų robotikos būrelių plėtimui ir steigimui Kauno miesto mokyklose, o taip pat Šv. Roko mokyklos, ugdančios vaikus su specialiais poreikiais, klasių baldų atnaujinimui ir joje esančio robotikos būrelio plėtrai. Žygio organizatoriai dalyviams paruošė ypatingą pėsčiųjų maršrutą, kurio startas pačioje miesto širdyje – prie Kauno pilies. Dalyvių laukia 10 ir 20 kilometrų trasos vaizdingiausiomis Kauno vietomis.

O ką prieš žygį A.Indriulienė patartų tiems, kuriems žingsniavimas nėra kasdienybės dalis? Senjorė nė nesusimąsčiusi atšauna – tiesiog eiti.

„Manau, taisyklė paprasta – kiek gali, tiek ir eini. Svarbiausia padaryti kažką dėl savęs, praturtinti savo kasdienybę. Kai eini, tai ir galva visai kitaip veikia, ir nuotaika geresnė. Džiaugiesi gyvenimu ir nėra nuobodulio. Tikslas ir iššūkis praturtina dieną“, – sako A.Indriulienė.