9 „Valgyk, melskis, mylėk“ autorės laimingo gyvenimo taisyklės
Bestselerio autorė Elizabeth Gilbert pasidalijo savo patarimais. Tai jos asmenine patirtimi paremtos taisyklės, bent jau jai padedančios jaustis laimingesnei.
1. Nebūkite bebaimis, būkite tiesiog smalsus
Nerekomenduoju būti beatodairiškai drąsiam. Esu sutikusi tokių – jie arba trimečiai vaikai arba psichopatai. Manau, mes esame smalsūs iš prigimties, ir tai nuostabu. Jei kiekvieną rytą vos prabudę jūs savęs paklausite: „Ką dar įdomaus galiu sužinoti?“ ir kasdien bent po milimetrą artėsite savojo tikslo link, jūsų gyvenimas bus geresnis.
2. Susidraugaukite su savo baimėmis
Daug ko bijau, bet turiu už ką padėkoti savo baimei. Suprantu, kad ji mane gina tarsi asmens sargybinis. Mes nevertiname to, kad tik dėl baimės gyvename taip ilgai. Mes vis dar gyvi todėl, kad tam tikrais momentais mūsų baimė mus įspėdavo: „Gal nesėsk į to vaikino mašiną“; „Nevaikščiok tamsiomis gatvėmis“; „Neplauk toli, nes nesi gera plaukikė“. Mes esame skolingi savo baimėms už išsaugotą gyvybę. Todėl susidraugaukite su jomis.
3. Būkite kantrūs
Jei norime, kad mums pasisektų, teks ištaisyti nemažai dalykų. O tam reikės daug kantrybės, atlaidumo sau ir kitiems, juk pokyčiai – nelengvas dalykėlis.
Nereikia nertis iš kailio, norint tapti laimingu. Daugelis laukia kokio nors ypatingo ženklo ar stebuklo. Tačiau sulaukia retai, mat visi ieškome lengvų kelių. Bet aš neparašiau knygos per dieną. Dar prieš ją parašydama daug išgyvenau ir išliejau daug ašarų. Jei norime, kad mums pasisektų, teks ištaisyti nemažai dalykų. O tam reikės daug kantrybės, atlaidumo sau ir kitiems, juk pokyčiai – nelengvas dalykėlis.
4. Nesitikėkite garantijų
Daugelis mūsų nesiryžta ko nors pradėti tik todėl, kad nėra tikri dėl rezultato. Bet jei iš anksto žinotume, kuo baigsis kuri nors kelionė, gal niekada ir neiškeliautume. Net jei jums atrodys, kad kelionė nieko verta, jūs klystate. Net jei ir negausite to, ko tikėjotės, jūs geriau pažinsite save. Taip, kartais sunku atsikratyti nusivylimo, bet tai gyvenimiško kelio dalis.
5. „Atsisakyti“ ir „pasiduoti“ – ne tas pats
Ko nors atsisakyti – tai prisipažinti, kad tai, ką veikėte, nebeįdomu, o gal per sunku ar nuobodu. O pasiduoti, tai pasakyti: „Viskas, daugiau nebegaliu, nebeturiu jėgų!“ Man dažnai būdavo gėda už tai, kad kažko atsisakydavau. Ir, priešingai – geriausi dalykai gyvenime nutikdavo tuomet, kai pasiduodavau. Tokiomis akimirkomis suprasdavau, kad nesu pats stipriausias žmogus visatoje – tiesiog plaukdavau pasroviui.
6. Būkite savo gyvenimo kūrėjai, o ne stebėtojai
Knygoje „Big Magic.Creative Living Beyond Fear“ aš patariau skaitytojams rasti kokią nors kūrybos sferą, kurioje atsigautumėte. Žurnalistai manęs klausė, ar nebijau, kad po mano knygos pasaulis pasipildys diletantiškais paveikslais? Bet juk kūryba negali būti vien tik elitinė, o talentą galima išreikšti bet kurioje kūrybos sferoje. Net jei jūs manote, kad visiškai nemokate piešti, tai nereiškia, kad turite bijoti kurti! Tai daug geriau, nei iš šalies stebėti, kaip bėga jūsų gyvenimas. Suraskite tai, kas jus įkvepia, kas jums įdomu. Nebijokite kritikos, kurkite, rizikuokite – tada gyvenimas jums teiks kur kas daugiau džiaugsmo.
7. Raskite savo „kraujo brolius“
Galbūt daugelis tikimės sutikti dvasinį mokytoją, bet kartais grupė bendraamžių su panašiais interesais – dar geriau. Tokioje grupėje jūs motyvuosite vienas kitą tobulėti. O jei dar tokios grupės neturite, gal būsite tas žmogus, kuris suburs kitus? Jei aplink nėra to, ko trokšta jūsų širdis, sukurkite!
8. Kas benutiktų, gyvenkite toliau
Skaudu, kai kas nors nepasiseka. Bet blogiau, kai nusvyra rankos ir mes kartojame, kad daugiau niekada nepamilsime, daugiau nesistengsime, daugiau net nepradėsime to, kas jau žlugo. Ir ką gi tada belieka daryti iki pat gyvenimo pabaigos? Laukti mirties ir apmokėti sąskaitas? Bus dar laimingų akimirkų – būtent dėl jų mes turime nepasiduoti. Reikia tiesiog gyventi.
9. Užduokite teisingus klausimus
Daugelis žmonių, perskaitę mano knygą, įsivaizduoja, kad kelionė pakeis jų gyvenimą. Manęs klausia: „Kaip vadinasi ta picerija Neapolyje?“ Bet juk esmė ne pica, o tai, ko mes savęs klausiame. Paklauskite: „Ką norėčiau nuveikti gyvenime?”; „Kas galėtų atnešti man laimės?“; „Kas galėtų man padėti suvokti, kad gyvenimas pilnas galimybių?“ Reikia tik pateikti tinkamus klausimus ir vėliau galėsite remtis savo patirtimi.