A.Bialobžeskiui – 55-eri: apie kiek sugadintą gimtadienį, netekčių metus ir svarbiausią pamoką

Andrius Bialobžeskis likus kelioms dienoms iki 55-osios sukakties atsidūrė medikų rankose – portalui Žmonės.lt aktorius pasakojo, kad atsinaujino seniai turėtos sveikatos problemos. Nors Andrius neatskleidžia, kas konkrečiai nutiko, jis neslepia – šventės planus yra priverstas pakeisti.

„Planavau minėti šiek tiek kitaip, tad žinoma, kad tai gimtadienį kiek sugadino. Įprastai ar prie jūros nuvažiuodavau, ar dar kažkur... Galvojau, tiesą sakant, prasibėgti maratoną, pusmaratonį. O dabar viskas sustojo.

Bet, kaip sakoma, amžius čia tokia „einamoji“ problema. Nenorėčiau detalizuoti, tačiau džiaugiuosi, kad turiu puikius gydytojus, kurie man padeda“, – optimizmo nepraranda jubiliatas.

Tad ir paklaustas apie dovanas, A.Bialobžeskis pabrėžia sveikatos svarbą, o prie materialių dalykų teigia toli gražu neprisirišantis.

„Gimtadienio aš apskritai ypatingai nesureikšminu – tai įprastai būna darbo diena, tik šiemet papuolė sekmadienis. Jei sveikata leis, su dukra Lėja eisime į Stingo koncertą.

Didžiausia gyvenimo dovana man – pats gyvenimas. Kasdien atsibusti ir pasidžiaugti tuo, kad esi. Tai ypač svarbu ypatingai mūsų laikais, kai tiek daug neramumų“, – portalui Žmonės.lt sako Andrius.

Praėję metai – tarsi švytuoklė

Aktorius tikina, kad pastarieji metai jam buvo dviprasmiški – kaip pats sako, tarsi švytuoklė ar svarstyklės. Ir nors nuotaiką šiek tiek gadina suprastėjusi sveikata, vyras džiaugiasi, kad darbų prasme tempo sulėtinti nė kiek nespėja.

„Sveikata – nieko stebėtino, tenka ir savo amžių prisiminti“, – šypteli pašnekovas.

Andriaus karjeroje nusimato ne vienas naujas projektas. Vienas iš jų – kuriamas naujas serialas, kuris po Naujųjų turėtų pasirodyti per LRT televiziją.

„Tokiame projekte dar nesu dirbęs – iš pradžių net pamaniau, kad supainiojau filmavimo aikšteles, pakliuvau pas norvegus kokius, nes serialas kuriamas neįprastai aukštame lygmenyje“, – užsimena A.Bialobžeskis.

Jubiliatas taip pat džiaugiasi prisidėjęs prie lietuvių kilmės amerikiečių filmų kūrėjo, menininko Jono Meko šimtmečio: „Turėjau labai įdomią programą. Mane jo darbuose domina šiek tiek kiti aspektai, nei visus kitus. Daug įdomaus darbo su jo medžiaga, dar daugiau knygų perskaičiau.“

Vasarą paženklino netektys

Šių metų vasarą vienas po kito šį pasaulį paliko daugybė garsių aktorių. Tarp jų – keli A.Bialobžeskio kolegos ir jo mylima teta aktorė Agnė Gregorauskaitė. Paklaustas, ką išgyvena daugybės netekčių akivaizdoje, Andrius susimąsto.

„Tokiais atvejais pradedi filosofiškai žiūrėti į kasdieną ir savo sveikatą. Stiprybės suteikia tai, kad tie žmonės nugyveno pilnavertį ir prasmingą gyvenimą. Jie išėjo būdami vyresnio amžiaus, paliko gražių prisiminimų, paliko savo darbus. Gyveno tokį gyvenimą, kokį gal ir kiti norėtų gyventi.

Kita vertus, kai pradeda išeiti žmonės, kurie už tave jaunesni, susimąstai ir apie savo amžių. Visada atrodė, kad esi jaunas, o pasirodo, kad nebelabai. Gyvename greitėjančiame laike, manau, kad tai daro įtakos ir mūsų sveikatos problemoms. Prisideda ir tai, kas dabar vyksta – pandemija, karas. Viena kitą keičia didžiulės bėdos“, – mintimis apie gyvenimą dalijasi Andrius.

Tiesa, pats aktorius priduria, kad jei ne sveikatos problemos, savo amžiaus nepajustų – širdyje jaučiasi kur kas jaunesnis. Pasak A.Bialobžeskio, taip greičiausiai dėl to, kad jis daug dirba su studentais, jaunimu.

Svarbiausia pamoka

Pašnekovas teigia, kad per pusę amžiaus išmoko vieno svarbiausių dalykų – sulėtinti gyvenimo tempą.

„Bėgant metams pasikeičia tai, kad pradedi mažiau skubėti, išmoksti save stabdyti, atsisakyti nereikalingų dalykų. Į viską reaguoji daug mažiau emocionaliai. Įpranti tiesiog gyventi daug lėčiau. Šiais laikais labai svarbu mokėti save sulėtinti. Net eidamas kartais pagaunu save ir klausiu, kur taip skubu, nors man niekur lėkti nereikia. Mano mama, eidama su manimi, bėga, ypač jei tuo metu galvoju apie kažką kūrybiško“, – prisipažįsta Andrius.

Įžengęs į šeštą dešimtį, aktorius panoro ir išpildyti vieną savo svajonių. Deja, kol tam kol kas trukdo esama situacija.

„Stengiuosi kuo daugiau pamatyti pasaulio, tiesa, dabar ta pandemija tai nukirto. Turiu bilietus į Liverpulio futbolo rungtynes, jau trejus metus niekaip negaliu apsilankyti. Pataikėme nusipirkti tiesiai per pirmąją bangą. Tikimės pagaliau nuvykti žiemą. Turėjau idėją nuo 50-ies metų pradėti lankytis didžiausiuose stadionuose, kaip futbolo gerbėjas – kol kas spėjau tik Wembley ir Barselonoje pabūti“, – portalui Žmonės pasakoja A.Bialobžeskis.

Aktorystė pasitarnauja ir gyvenime

A.Bialobžeskio, kaip aktoriaus, karjera tęsiasi jau daugiau nei 30 metų. Paklaustas, ar tenka aktorystės įgūdžiais pasinaudoti ir kasdienybėje, pašnekovas nusijuokia – vaidybą palieka scenai ir kameroms. Tačiau profesija gyvenime jam padeda kitais būdais.

„Tam tikra prasme, aktorystė – savęs tyrinėjimas. Pradėdamas šį kelią, tu negali žinoti, kur ji tave nuves. Ir būtent todėl man aktorystė kaip profesija tokia brangi. Man mano darbas padeda ir savianalizei, savo vidinių klaidų pripažinimui“, – pasakoja Andrius.

A.Bialobžeskio kelias link vaidybos prasidėjo dar mokykloje. Jis buvo meniškas vaikas, mėgo ne vien vaidinti, bet ir dainuoti – tai sėkmingai darė berniukų chore „Ąžuoliukas“. Tačiau galiausiai vis tik pasirinko aktorystę – tai nulėmė gyvenimo aplinkybės.

„Taip išėjo, buvo tokie laikai. Iš „Ąžuoliuko“ tada jau buvau išėjęs dėl balso mutacijos. O, pavyzdžiui, Andrius Mamontovas tuo metu mokėsi tokioje aplinkoje, kur galėjo suburti grupę. Mano aplinkoje šios galimybės nebuvo – o galėjo ir taip pasisukti viskas.

Visgi galiausiai patekau į moksleivių liaudies teatrą ir „užsikrėčiau“ tuo – eidavau kasdien. Tuo metu jis buvo labai lankomas, nebuvo galimybių kitoms poilsio formoms“, – Žmonės.lt pasakoja aktorius.

Jaunimo teatre – kelis dešimtmečius

Nors šiemet sukanka 25-eri metai, kai A.Bialobžeskis oficialiai yra Valstybinio jaunimo teatro dalis, pokalbio metu jis prisimena, kad ten vaidinti pradėjo gerokai anksčiau – dar 1989-aisiais.

„Tada, prieš 33-ejus metus, Jaunimo teatre Gintaras Varnas statė vaikišką spektaklį. Mes buvome antrojo kurso studentai ir ten vaidinome gal dvejus ar trejus metus. Bet oficialiai dirbu nuo 1997-ųjų. Per tuos metus buvo išties visko – ir laimingų, ir sunkesnių dalykų“, – neslepia Andrius.

A.Bialobžeskis vaidina ne tik teatre – taip pat yra sukūręs vaidmenų kine, tokiuose filmuose kaip „Kai apkabinsiu tave“, „Ir visi jų vyrai“. Kartais jis matomas ir televizijoje – nuo serialų „Nekviesta meilė“, „Laisvės kaina“ iki humoro laidos „Dviračio žinios“. Visgi, paprašytas palyginti darbą teatre, kine ir televizijoje, teigia nė vienai iš šių sričių pirmenybės neteikiantis.

„Tos medijos labai skirtingos. Gali pirmenybę teikti komandai, kažkokios temoms, bet ne kinui, teatrui ar televizijai. Gali pasisekti kine, bet nepasisekti spektaklyje, ir atvirkščiai. Televizijoje apskritai nedažnai būnu pastaruoju metu. Svarbiausia darbą daryti nuoširdžiai“, – įsitikinęs Andrius.

Scenos palikti neketina

Kas toliau laukia Andriaus Bialobžeskio? Aktorius juokauja – scenos ir kamerų atsisakyti negalėtų ir norėdamas, nes, kaip sako, daugiau nieko nemoka.

„Gali kilti minčių, kad gal reikėtų baigti vaidinti, tačiau man atrodo, kad tai neįmanoma, kai nieko daugiau nemoki.

Man sunku pasakyti, kaip bus. Kartais pasvaičioji apie tokius dalykus, kad išvažiuotum ir ūkininkautum, net kartais juokinga. Negalvoju apie tai. Turėčiau, ką veikti, bet kol kas apie tai tikrai negalvoju.

Vyrams lengviau, jiems daugiau vaidmenų parašyta – tų senių visada reikia. Tie kolegos, kurie su manimi dirbo Jaunimo teatre, visi dirbo iki praktiškai pat pabaigos“, – gimtadieninį pokalbį su Žmonės.lt šypsodamasis baigia Andrius.