A.Valinskas – apie A.Tapino „kerštą“, konkurenciją su G.Nausėda ir antrankiais prirakintą Ž.Žvagulį

„Ši knyga apie tai, kaip buvau tuo, kuo norėjau būti. Ir vis dar esu. Ji ir apie gyvenimo kelyje sutiktus žmones“, – taip savo autobiografiją apibūdina pats Arūnas Valinskas.

Knygą „Valius. Tai buvo kažkas tokio“ jis pristatė šeštadienio vakarą parodų ir konferencijų centre „Litexpo“, Vilniaus knygų mugės auditorijai.

„Iš kažkur gavau informacijos, kad kaip tik šiuo metu vyks Nausėdos knygos pristatymas. Galvoju, pakonkuruokime“, – juokavo A.Valinskas.

Iš tiesų – lygiai tą pačią valandą, tik kitoje salėje, buvo surengtas Laimos Lavaste knygos „Prezidentas Gitanas Nausėda. Iš arti“ pristatymas, kuriame dalyvavo ir pats jos herojus.

Visgi ties tuo juokai nesibaigė – humoro netrūko viso renginio metu. Pasak A.Valinsko, knygą rašyti jam pasiūlė ne kas kitas, o ilgametis televizijos partneris Andrius Tapinas, su kuriuo veda žaidimą „Auksinis protas“.

„Įtariu, kad Andrius man įsūdė tą pasiūlymą, nes aš jį priverčiau rašyti meilės romaną su Inga Valinskiene (dainininkė I.Valinskienė ir A.Tapinas yra išleidę knygą „Meilė, kurios nemylėjau“ – red. past.). Tai jo kerštas“, – šmaikštavo Arūnas.

Knygoje išliejo ne viską

„Man patinka liesti popierinę knygą. Tai – kaip liesti moterį, jausti jos šilumą“, – pabrėžė autorius.

Tiesa, A.Valinskas prisipažino, kad autobiografijoje rasime toli gražu ne kiekvieną jo gyvenime nutikusią istoriją ir skandalą. Mat kai kuriuos dalykus jis pasiliko sau, o galbūt ir kada nors pasirodysiančiam antram knygos tomui.

„Jei būčiau parašęs viską, manau, kad nemažai šeimų Lietuvoje būtų išsiskyrusios. Jei sulauksime 80 metų ir dalis herojų jau bus mirę, o mes būsime gyvi, tai parašysime viską taip, kaip buvo. Kreipsiuosi į Remigijų Žemaitaitį, kad būtų galima privalomąja tvarka išviešinti visų archyvus“, – juokavo Arūnas.

Kaip ir nurodyta knygoje, A.Valinsko prisiminimus užrašė Dalia Linkevičiūtė.

„Knyga yra dviguba, aš labai dėkingas savo kolegei Daliai. Dalis yra tai, kas buvo rašoma mano paties – kai kurias istorijas pats paprašei, kad aš aprašyčiau, pavyzdžiui, kaip susipažinome su Inga. Ir apie pirmą lietuvišką sekso skandalą 2003 metais“, – į A.Tapiną kreipėsi A.Valinskas.

Arūnas taip pat pridūrė, kad perskaitęs savo knygą suprato, jog jei katės turi 9 gyvenimus, jis turi 12 ir daugiau.

Seimas ir Valinskienė

Autobiografijos „Valius. Tai buvo kažkas tokio“ skaitytojai ras įvairiausių istorijų – nuo A.Valinsko pradžios šou versle iki Seimo pirmininko pareigų. Pasak Arūno, pastarosios buvo didelis iššūkis.

„2008 metais, per finansų krizę, atėjau iš televizijos, kur buvau visų mylimas, linksmas ir dalinau prizus lengva ranka. Ir staiga aš tapau rimtu žmogumi, tuo drakonu, pasirašiusiu įstatymus, kurie apkarpė atlyginimus policininkams, mokytojams, medikams, išmokas, vien tam, kad valstybė išgyventų. Juk mes artėjome prie bankroto“, – pasakojo jis.

Knygoje – ir istorijos apie Arūno mylimą žmoną Ingą. Pasirodo, žinomą vyrą pirmiausią patraukė jos kojos!

„Bibliotekoje merginos rinko knygas nuo lentynos ir ji stovėjo ant kopėčių. Aš ateinu, o va tokiame akių aukštyje – blauzdos. Virš jų baisus mėlynas chalatas, akys kyla aukštyn, o ten – du prožektoriai, akys“, – prisiminė herojus.

A.Valinsko teigimu, draugystės pradžioje, kai su mylimąja dar gyveno skirtinguose miestuose, jie susirašinėjo laiškais. O Inga mėgo juos siųsti visus vienodus – vokuose su raudonais gvazdikais.

Muštynės ir Žvagulis

Knygos pristatymo metu A.Tapinas juokėsi, kad didelė dalis A.Valinsko draugysčių prasidėjo... kumščiais. Pasirodo, ne išimtis – ir jo draugystė su dainininku Žilvinu Žvaguliu.

„Jis jau buvo žinomas, toks šokantis sliekas, bet dar nebuvome susitikę niekada. Jis atvažiavo į Nidos festivalį. Dirbo Dubajuje ir jau mergino Ireną Starošaitę.

Situacija tokia – jis pats nedalyvauja festivalyje, bet visą chebrą pažįsta, atsipalaiduoja. Po festivalio dūzgės kelte, visi atlikėjai lipa, ir tas keltas plaukia iki 4 valandos ryto. Baigiantis koncertui, Žilvinas jau įpiešęs normaliai aliuko.

Viena labai žinoma žurnalistė eina su vyru ir gražia suknele pro jį ir jaučia – lietus. Alučio perteklių kažkas laisto. Užlėkėme trapu į viršų, imame „lietaus gamintoją“ už pakarpos, iš apsaugos imame antrankius, ir prirakiname jį prie scenos.

Keltas tolsta, Irena kelte su mumis visais, o jis tai atvažiavęs pas ją...“, – iš kojų verčiančią istoriją pasakojo A.Valinskas.

Garsioji bauda už „bombą“

Autobiografijoje Arūnas prisiminė ir Lietuvoje plačiai nuskambėjusią istoriją, kai jis 15 tūkstančių litų baudą už melagingą pranešimą apie bombą susimokėjo centų monetomis.

„Kreipėmės į vieną banką ir užsakėme pas juos virš 12 tūkstančių centais. Aliuminiais. Jie, matyt, nesuprato, apie ką kalba, ir du mėnesius rinko bei pakavo.

Mes nusiuntėme savo autobusiuką, jis sustojo Laisvės alėjoje prie banko. Ir pradėjo laiptais nešti tuos maišelius su centais, o jų – daug.

Po kelių maišelių jau pradėjo žmonės rinktis. Priekabos talpa yra 400 kilogramų, visi centai svėrė 750 kilogramų, įskaitant auksinius šiupelius ir kibirus“, – pasakojo A.Valinskas.

Pamačiusios tokį pokštą, antstolių darbuotojos nesijuokė – kasa buvo uždaryta.