Yra manančių, kad be šios moters pagalbos jis būtų kur kas ilgiau skynęsis kelią į sėkmę, tačiau mažai kas žino apie psichiatro Carlo Gustavo Jungo ir naftos princesės Edith ROCKEFELLER McCORMICK (1872–1932) bendradarbiavimą. Turtinga amerikietė tapo tikru trofėjumi tiek pačiam Jungui, tiek besikuriančiam jo sekėjų judėjimui.
Į Pažadėtąją žemę
Iš Niujorko uosto 1913-ųjų vasarą išplaukė milžiniškas laineris, kurio viena keleivių buvo 41 metų Edith Rockefeller. Ją išlydėjo du garbūs džentelmenai – tėvas naftos karalius Johnas D. Rockefelleris ir sutuoktinis kombainų princas Haroldas McCormickas. Abu vyrai nebuvo sužavėti moters pasiryžimo palikti tėvynę ir tam turėjo priežasčių. Edith visada kėlė rūpesčių tėvui. Johnas Rockefelleris bodėjosi dukros gyvenimu, jam atrodė, kad tai, ką ji daro, yra smerktina. O vyras tiesiog pavyduliavo žmonos gydytojui – psichiatrijos šviesuliui Carlui Gustavui Jungui.
Pastarasis ir vežėsi jo žmoną į Ciurichą, kur užsiėmė tarptautine praktika. Edith bandė Jungą įkalbėti persikelti į Ameriką ir tapti jos šeimos gydytoju, ketino nupirkti namą, siūlė svajonių užmokestį, tačiau arogantiškas šveicaras nesileido į kalbas. Jis įtikino kartu vykti į Šveicariją, nes gydymas reikalavo daug laiko.
Edith pirmą kartą keliavo viena, o žinant, kad sirgo agarofobija – atvirų erdvių baime, tai prilygo stebuklui. Žinoma, ji pasidomėjo simpatišku daktaru – atsiliepimai buvo kupini susižavėjimo ir euforijos. Visi lyg susitarę tikino, esą jis išgydo net beviltiškus šizofrenikus, įstrigusius paraleliniame pasaulyje, – nėra ką lyginti su jos lengva neuroze ir baimėmis.