1978. „Su moterimis man draugystės nesiklostydavo“, – viename interviu yra prisipažinusi aktorė Eglė Gabrėnaitė.

Vienas iš Lietuvos roko pradininkų, dainų autorius ir atlikėjas, legendinės grupės „Plius minus“ įkūrėjas ir vadovas – Sūris Mikaučius! Oi, Mikas SURAUČIUS! Na ir kaip nesusipainiosi, kai kadaise maestro Vytauto Kernagio ištartas pokštas virto klasika. Tačiau į lietuviškos muzikos istoriją garsusis Druskininkų muzikantas įėjo ne dėl vardo ir pavardės, o dėl savo darbų.

„Galbūt mes negalime padaryti ko nors labai daug. Bet mes tikrai galime padaryti bent ką nors, kad padėtume gamtai“, – vis kartoja lietuvių kilmės mokslininkė, antropologė, primatologė, žymiausia orangutanų tyrinėtoja, Vilniaus Didžiojo universiteto garbės daktarė, profesorė Birutė GALDIKAS. Savo veiklos 50-mečio proga garsioji antropologė lankėsi Lietuvoje ir atvirai skelbė žinią – naikindami gamtą žmonės kenkia patys sau.

Pirmajam atkurtos arkikatedros klebonui, politiniam kaliniui, Vilniaus miesto garbės piliečiui monsinjorui Kazimierui VASILIAUSKUI (1922–2001) likimas skyrė misiją tapti daugybės žmonių kelrodžiu. Regis, visai neseniai, lydint į paskutinę kelionę, Antakalnio kapinių šlaite iš įvairiaspalvių rudeninių lapų jam buvo sudėliotas žodis „ačiū“, o spalio 14-ąją paminėtos jau dvidešimtosios jo mirties metinės.

Visus šiuos metus Lietuvos ir pasaulio mokslo bendruomenė prisimindavo lietuvių mokslininkę Mariją GIMBUTIENĘ (1921–1994) – archeomitologijos pradininkę, archeologę, neolito epochos Europoje tyrinėtoją. Kalifornijoje gyvenanti jos dukra literatūros mokslininkė Živilė GIMBUTAITĖ šiandien svarsto, kad mamai, garsiajai vizionierei, iškėlusiai hipotezę apie moteriškąja linija paremtą Senosios Europos kultūrą, pačiai moteriškos laimės gyvenimo pabaigoje vis dėlto pritrūko.

Apie sovietinio funkcionieriaus ir rašytojo Antano VENCLOVOS (1906–1971) gyvenimą galima sužinoti Vilniaus savivaldybės išlaikomame muziejuje, pavadintame Venclovų namais. Anksčiau šie namai priklausė lenkų chirurgui Antoni Kiakszto: iš Lukiškių kalėjimo, kuriame atsidūrė po 1940 metų okupacijos, chirurgas „buvo išvežtas į Rusijos gilumą“, o žmona advokatė atgulė Rasų kapinėse. Pirmą namo aukštą sovietų valdžia 1946-aisiais atidavė Venclovai.

Ji laužė visus prieškario moteriškus tabu ir visiškai nepaisė etiketo, įžūliai stengdamasi viską daryti lygiai su vyrais. Garbanė žydromis akimis Liūnė JANUŠYTĖ (1909–1965) – žurnalistė, vertėja ir pirmoji Lietuvos moteris satyrikė – garsėjo kaip emancipuota ateistė bei vienadienė genialiojo teatro režisieriaus Juozo Miltinio žmona.

Dailininkams skulptūros statomos nedažnai. Beveik dviejų metrų aukščio iš metalo išlietas teptukas – skulptūra „Penzeliukas“ – skirtas daugelį metų Šiaulius garsinusiam menininkui Gerardui BAGDONAVIČIUI (1901–1986). Išskirtinį, be galo ryškų potėpį jis paliko ne tik šio miesto dailės istorijoje, bet ir daugelio savo mokinių biografijose.

Prieš 30 metų Lietuvoje driokstelėjo bomba – gruodžio 1-ąją, pasaulinę AIDS dieną, buvo surengta pirmoji „Prezervatyvo šventė“. Neatlaikę į renginį norinčios patekti minios spaudimo, dužo didžiuliai Vilniaus koncertų ir sporto rūmų fojė langai, o tam tikra visuomenės dalis bematant stojo į kovą su „vulgaria, ištvirkauti kviečiančia“ švente.

Yra manančių, kad be šios moters pagalbos jis būtų kur kas ilgiau skynęsis kelią į sėkmę, tačiau mažai kas žino apie psichiatro Carlo Gustavo Jungo ir naftos princesės Edith ROCKEFELLER McCORMICK (1872–1932) bendradarbiavimą. Turtinga amerikietė tapo tikru trofėjumi tiek pačiam Jungui, tiek besikuriančiam jo sekėjų judėjimui.

Tai buvo, ko gero, unikaliausias skrydis per visą pasaulinės aviacijos istoriją. Sunku patikėti, tačiau beveik septynių tūkstančių metrų aukštyje nevaldomo keleivinio lainerio kapitonas atsidūrė išorėje. Trys persigandę ekipažo nariai kabinoje jį laikė už kojų, o antrasis pilotas stengėsi nutupdyti lėktuvą artimiausiame oro uoste. Incidentas, nutikęs „BAC 1-11“, praplėtė žmogiškųjų galimybių ribas.

Monogramą LV atpažįsta net tie, kuriems mados pasaulis tolimas. Kultinį prabangos simbolį sukūrė našlaitis valstiečio sūnus, pėsčias atėjęs į Paryžių. Mesjė Louis VUITTONAS (1821–1892) šiemet švenčia 200-ąjį gimtadienį.

Iš vienų seniausių ingredientų žmonijos istorijoje – medaus ir miltų – kantriausios šeimininkės prieš Kalėdas lipdo MEDUOLIŲ NAMELIUS. Brolių Grimmų pasakos įkvėptos kepinių trobelės statyba ne vienai šeimai įvairiose pasaulio šalyse jau tapo artėjančių žiemos švenčių ritualu.

Šiandien niekas nesistebi nėrinių apykakle ar palaidine. Ir vyrai neblykšta pamatę, kad jų moterys segi nėrinių liemenėles. Visi puikiai suprantame, kad vilkime tai, ką sukūrė staklės, o unikalūs daiktai traukiasi į svajonių sferą. Tačiau net ten, kur svajonės pildosi, yra sunkiai pasiekiamų geismo objektų. Vienas jų – rankų darbo NĖRINIAI.