Akademija, norintiems mokytis šalia gardžių patiekalų lėkštės

BSH rinkodaros vadovė Baltijos šalims, šį rudenį sukūrė ir įgyvendino projektą „NEFF virtuvės akademija.“ Solidus, vokiškas prekės ženklas NEFF, siūlantis itin kokybišką namų virtuvės įrangą, ir gastronominių patirčių erdvė ČIOP ČIOP šį rudenį ir žiemą kvies maisto gaminimo entuziastus pasisemti naujų žinių bei įgūdžių. „Iš pirmo žvilgsnio tai paprasčiausias žaidimas socialiniuose tinkluose, leisiantis dvidešimčiai laimingųjų patirti gastronominius džiaugsmus tiesiai prie keptuvių ir puodų… Tačiau užsiėmimai erdvioje virtuvėje kartu su ČIOP ČIOP meistrais gali būti tokia soti porcija įkvėpimo, kad kažkam tai, neabejoju, taps durimis į naujų skonių pasaulį,“ – Jovita intrigavo užuominomis. Tad Pasaulinės maisto dienos proga nutarėme apie tai pakalbinti ČIOP ČIOP studijos vadovę Justę Kleiman, sutikusią pasidalinti mintimis.

– Kas, jūsų nuomone, skatina šiuolaikinį restoranų išlepintą žmogų mokytis gaminti namuose?

– Priežasčių gaminti namuose turime daugybę – nuo ekonomiškumo iki savirealizacijos. Vis daugiau šiuolaikinių žmonių gaminti namuose renkasi ir dėl to, kad patys reguliuoja igredientų kokybę ir kiekius, taip užtikrindami, kad nekils jokių alerginių reakcijų.

– Kaip keičiasi, jūsų nuomone, maisto kultūra Lietuvoje, tarkime, per paskutinius kelis dešimtmečius?

– Maisto kultūra tobulėja sparčiai – vejamės vakarų šalis patiekalų išmanumu, kokybe ir ingredientų pasiūla. Daug davė į Lietuvą atėję „Michellin“ – tai puiki nuoroda, kad nė kiek nenusileidžiame kitų šalių gastronominei kultūrai.

Jau keletą metų pastebime, kad gastronomikoje, kaip ir kitose srityse, vyrauja tvarumas – ekologiški ingredientai, maisto likučių panaudojimas ir pernaudojimas, stengiantis panaudoti kiekvieną augalo ar gyvulio dalį. Tai itin svarbu, tausojant pasaulio išteklius, kovojant su pertekliniu vartojimu ir turint omeny, kad vis dar yra žmonių, kurie kasdien patiria badą.

– Globalizacijos įtaka liečia visas mūsų gyvenimo puses, net ir virtuvę… Egzistuoja „lietuviška virtuvė“, ar tai tik mitas, pagardintas spirgučiais?

– Be abejo, vis dažniau ir namie gaminame egzotiškus patiekalus, į savo kasdienius patiekalus pridėdami įvairesnių prieskonių bei įmantrių ingredientų. Tačiau nesutiktume, kad lietuviškumo trūksta lietuviškoje virtuvėje – gal tik tikros lietuviškos, autentiškos virtuvės reikėtų ieškoti ne miesto centre, o kaimo močiutės virtuvėlėje.

– Kas labiausiai įkvepia kulinariniams eksperimentams Čiop Čiop studijos meistrus?

– Visus mūsų šefus įkvepia kelionės – naujos patirtys, nauji kvapai, nauji skoniai. Mūsų šefas Tomas kaip tik neseniai grįžo iš kulinarinės kelionės – skaniausio kebabo paieškos Turkijoje, o tai nuvedė iki naujos kulinarinės studijos apie turkišką virtuvę. Be abejo, šefams padeda ir vis tobulėjanti įranga – Čiop Čiop studijoje džiaugiamės galintys įgyvendinti savo kulinarines užgaidas NEFF įrangos pagalba.

– Kam skirti kulinarijos kursai?

– Čiop Čiop kulinarijos kursai skirti visiems – norintiems išmokti gaminti skaniau, patobulinti jau turimas žinias virtuvėje, prisiliesti prie kitų kultūrų kulinarinio paveldo, patirti kas tai yra darbas profesionalioje virtuvėje. Idėja tokius kursus organizuoti kilo prieš daugiau nei dešimtmetį – buvome pirmieji Lietuvoje, siūlantys tokio tipo edukaciją. Juk smagu mokytis virtuvėje prie gardžių patiekalų lėkštės. Skaniai gaminti mokomės visą gyvenimą, o mūsų trijų valandų intensyvios sesijos padės tobulinti, pagilinti žinias ir suteiks naujų įgūdžių.

– Jei pradedančiam maisto entuziastui, norinčiam nustebinti artimą įmantriu patiekalu, reiktų duoti trumpą universalų patarimą, koks jis būtų?

– Nebijok eksperimentuoti.