Aktorė Gabija Jaraminaitė pradėjo savanoriauti Botanikos sode: „Apie šią patirtį svajojau 5 metus“

„Tam reikia daug lėšų, tad viskas dar tik mintis. Bet kai pagalvoji, kiek daug sodai duoda žmogui... norisi imti ir padaryti“, – portalui Žmonės.lt dar nedrąsiai apie svajonę kalba G.Jaraminaitė. 

Viena žinomiausių Lietuvos aktorių į savanorystę Botanikos sode stačia galva įnėrė šių metų rugsėjį, nors apie tokią veiklą svarstė ne vienerius metus. Gabija pasakoja, kad po ilgo laiko nuolatinius pasakymus „rytoj“ pakeitė suvokimas – reikia viską daryti čia ir dabar. 

„Man labai patinka sodai. Keliaudama į užsienį visada užsuku į vietos oranžerijas, nes man tai teikia tokį džiaugsmą ir atgaivą, aš tiesiog pailsiu... O apie savanorystės patirtį Botanikos sode svajojau penkerius metus. Žinojau, kad čia yra priimami savanoriai, bet vis atidėliojau – tai laiko nėra, tai daug spektaklių, tai kiti darbai. Šiemet supratau – nėra ko laukti, reikia daryti čia ir dabar. O ir kokia laimė dabar man“, – atvirauja Gabija.

G.Jaraminaitė Botanikos sode lankėsi dar tik kartą, tad pasakoja, įspūdingų darbų nenudirbusi. Visgi atskleidžia, kad pirmąją savanorystės dieną teko „ginti“ egzotinius medžius nuo amarų.

„Dar neturiu daug patirties savanorystėje, bet ką tik reikės, tą ir darysiu. Darbuotojai nurodys“, – šypsojosi aktorė ir priduria, kad jokių darbų nesibaimina. 

Tiesa, šiandien sodo darbais tiesiog besimėgaujanti aktorė juokiasi, kad gamtą jai reikėjo prisijaukinti – vaikystėje didesnį džiugesį teikė miesto gatvės.

„Aš sakau, kad gamta man atėjo su branda, – juokiasi ji. – Iš tiesų, visada laikiau save miestiete iki pat kaulų smegenų. Manęs niekada nežavėjo nei sodybos, nei daržai, nei sodinimo darbai. Tačiau laikui bėgant gyvenime viskas pradėjo keistis, o tuo pačiu keičiausi ir aš. Žiūrėk, pamažu laisvalaikyje atsirado gamta, o metams bėgant jos tik daugėjo. Man pasidarė įdomu sodai, sodininkų žurnalai, tai dabar jais ir pradedu apsikrauti.“

O ar gamtos prieglobstyje atgaivą atradusi G.Jaraminaitė nepasvarsto apie nuosavą sodą ar daržą? Išgirdusi tokį klausimą, aktorė nesusimąsčiusi atšauna – esant tokiam greitam gyvenimo tempui, įsigyti sodybą būtų neatsakinga.

„Turint sodą, reikia jį ir prižiūrėti. Jei ką nors pasisodini, tai turi būti atsakingas už tai visus metus – juk neišvažiuosi kur nors į užsienį, nepaliksi visko. Tad kol kas man norisi tik pabūti tarp augalų, sužinoti apie sodus, apie gėlių priežiūrą, o galbūt su laiku ir bendrą šiltnamį mieste pavyktų įkurdinti“, – sako Botanikos sode savanoriaujanti aktorė. 

Gabija pasakoja, kad idėja Vilniaus miesto širdyje įkurdinti oranžeriją kilo bendraminčių kompanijoje. Aktorė šypsosi, kad pastaruoju metu jie apie šią svajonę kalba vis garsiau. 

„Kai pradėjau savanoriauti, sužinojau, jog prie Edukologijos universiteto senais laikais buvo nemažas šiltnamis su visokiausiais egzotiniais augalais. Žmonės į jį eidavo, gėrėdavosi, jų širdys prisipildydavo džiaugsmo. Visgi to sodo išlaikyti neapsimokėjo, tad jis buvo uždarytas... Jau po truputį pakalbame su bendraminčiais, kad būtų nuostabu prie universiteto tokį ir vėl atidaryti. Galbūt miesto savivaldybė padės“, – sako G.Jaraminaitė.

Soduose pilnatvę patyrusi G.Jaraminaitė šypsosi, kad buvimo gamtoje tokiu sudėtingu metu žmonėms ir reikia – ši teikia ramybę.

„Gamta yra terapija. Norėtųsi, kad kiekvienas žmogus galėtų ateiti ir paliesti kiekvieną augalą, pabūti tarp jų. Tai būtų miesto oazė, kurios, manau, visiems reikia, ypač šiuo sudėtingu metu. Smagu, kad kam tik pasakau, tas labai mielai priima šią idėją.

Kiek žinau, tarpukario laikais oranžerijų buvo daug, va, ir Vingio parke stovi 100 metų senumo, tačiau jai reikia lėšų, niekas jos neprižiūri. Aišku, lėšų reikia daug, bet kokia laimė soduose būti“, – sako G.Jaraminaitė.