Kiek laiko jau tęsiasi tokia būsena?
Nuo tada, kai šalia – mano gyvenimo daktarė, kaip ją vadinu, mano Jūratė. Jau ketveri metai. Suvokiau, kad dar verta pagyventi. Nes jau buvau visiškai ant ribos išeiti iš šio svieto... Buvau spjovęs į viską: nieko man čia nebereikia, nebeįdomu. Bet atsirado ji, ir kažkas manyje pabudo. Viena ragana išbūrė – kartą dalyvavome televizijos laidoje, ji klausė, klausė manęs ir galiausiai pasakė: „Baikit, jūs dar neišeisite iš šito pasaulio. Dar ne viskas jūsų gyvenime įvyko.“ Aš irgi tikiu, kad kiekvienas turime savo jau iš anksto sudėliotą programą: išeisi ar gyvensi tiek, kiek tau yra skirta.
Būtent juodžiausiu man laiku ir atsirado Jūratė. Fantastiška daktarė ir... mokyklos laikų meilė. Bet santykiai nutrūko baigus mokyklą. Mes keturiasdešimt metų gyvenome atskirus, paralelinius gyvenimus.
Sklinda kalbos, kad visiškai pakeitėte gyvenimo būdą.
Man tiesiog tapo nebeįdomu gyventi kaip seniau. Baliavoti visą gyvenimą mėgau, bet nė vieno spektaklio ar kino vaidmens nesu pragėręs.
Kaip susitikote su Jūrate po tiek dešimtmečių?
Kažkas ėmėsi organizuoti mūsų laidos, baigusios Vilniaus Salomėjos