Jauni žmonės ir vakarietiška muzika požemines bangas sovietinėje Lietuvoje kėlė tol, kol paviršiun prasiveržusi jaunatviška energija nušlavė visą komunistinę ideologiją. Vienas pirmųjų diskotekininkų Lietuvoje, pirmosios privačios radijo stoties kūrėjas, garsiuosius „Roko maršus“ užkūrusio laisvalaikio organizavimo susivienijimo „Centras“ vadovas Gintautas BABRAVIČIUS nepriklausomybės išvakarėse sugebėjo vikriai laviruoti tarp partinių biurokratų ir muzikinio atgimimo, galiausiai virtusio mūsų Dainuojančiąja revoliucija.

Antrojo pasaulinio karo metu Vilniaus universiteto bibliotekos Katalogų skyriaus vedėja Ona ŠIMAITĖ (1894–1970) žiemą norėjo parduoti vienintelį savo paltą, kad geto ligoninėje gulintis žydas nusipirktų vaistų. Ligonis šios aukos griežtai atsisakė. Už nuolatinį lankymąsi gete ir pagalbą jo gyventojams gestapo suimtos bibliotekininkės nepalaužė nei žiaurūs kankinimai, nei nepakeliama būtis nacių koncentracijos stovyklose.

„Tas etapas, kai niūniuodavau savo dainas, jau seniai praeity“, – kvatoja estrados legenda Jonas MAŠANAUSKAS. Prieš penkiasdešimt metų iš didžiosios scenos pasitraukusį charizmatišką atlikėją vėl dainuoti privertė šiandien daugelio lūpose atgimstantis šlageris „Vilniaus stogai“.

Jis nesusilaukė vaikų, būdamas pačiame jėgų žydėjime palaidojo žmoną ir oficialiai daugiau neįteisino jokių kitų santykių. Tačiau jo kūriniai virsta liaudies dainomis, gimtajame Joniškyje kompozitoriaus vardu pavadinta meno mokykla ir rengiami jo vardo konkursai. Garsiausių lietuviškų hitų autorius Algimantas RAUDONIKIS 89-ąjį gimtadienį sutiko slaugos namuose, apsuptas malonių darbuotojų, klausydamas akordeonu grojančio kambario kaimyno, ragaudamas bičiulių atvežto torto.

Gegužę vyksianti Charleso III karūnacija bus iškilminga, tačiau visai kitokia nei jo motinos – karalienę ilgam pakeitė karalius. Ir beveik simboliška, kad viena iš šlovingosios praeities liudytojų, ledi Mary RUSSELL (1934–2022), mirė karalienės valstybinių laidotuvių išvakarėse.

Miesto apsuptose Varšuvos evangelikų reformatų kapinėse galima sutikti gerbėjų, ieškančių Annos GERMAN, pagal vyrą – TUCHOLSKOS (1936–1982), poilsio vietos. Pirmoji už geležinės uždangos prasimušusi dieviško balso lenkų dainininkė iki šiol prisimenama.