Algimanto Čekuolio sūnus Justas – apie paskutinę tėčio kakavą ir svarbiausią pamoką: „Tikimės, pavyks ir mums“

Penktadienį mirus 93-ejų sulaukusiam ilgamečiam žurnalistui, televizijos veidui, rašytojui Algimantui Čekuoliui, jo šeimai skrieja daugybė užuojautų. Tuo metu pastarąją guodžia mintis, kad A.Čekuolis nugyveno gražų gyvenimą ir palikdamas šį pasaulį nesikankino. Šviesaus atminimo žurnalisto sūnus Justas Čekuolis portalui Žmonės.lt papasakojo, kokios buvo pastarosios tėčio dienos, kaip atrodė jo paskutinis gyvenimo rytas ir kokio svarbaus dalyko jis išmokė kitus.
Algimanto Čekuolio sūnus Justas Čekuolis portalui Žmonės.lt teigė, kad tėčio gyvybė užgeso penktadienio rytą, maždaug 9:30 val.
„Tai įvyko ramiai, taikiai ir gražiai“, – sakė jis.
Justas pasidžiaugė, kad tėtis sulaukė išties garbingo amžiaus ir iki pat pabaigos buvo šviesaus proto. Tiesa, prieš kurį laiką patyrė traumą ir jo sveikatos būklė pablogėjo. Tačiau nepaisant to, mirtis, laimei, nebuvo skausminga.
„Jam buvo sveikatos pablogėjimas, kas yra natūralu tokio amžiaus. Išėjo ramiai, pavalgęs pusryčius, išgėręs kakavos. Ir viskas. Jokių didelių kankinimųsi nebuvo“, – portalui Žmonės.lt teigė J.Čekuolis.
Pastaruoju metu žurnalistas laiką leido Trakuose esančiuose slaugos namuose.
„Ten kuo puikiausiai nugyveno trejus metus. Jam buvo 93-eji, tai vis tiek reikėjo, kad kažkas prižiūrėtų, o tenais juo labai gerai rūpinosi. Aš du–tris kartus per savaitę važiuodavau aplankyti“, – pasakojo Justas.
Paskutinėmis A.Čekuolio gyvenimo dienomis į Lietuvą iš Ispanijos buvo grįžusi ir jo dukra Ieva Čekuolytė. Anot Justo, sesuo prieš mirštant tėčiui dar spėjo pasidžiaugti laiku kartu.
„Jis išėjo mylimų žmonių apsupty, – portalui Žmonės.lt sakė J.Čekuolis. – O kadangi trejus metus gyveno slaugos namuose Trakuose, jis ten buvo kaip didelės šeimos narys. Už tai personalui aš irgi esu dėkingas.“
Pasak Justo, paskutinis jo pokalbis su tėčiu nebuvo kažkuo ypatingas. Tačiau paklaustas, kas jam ryškiausio išliks iš laiko su tėčiu, jis pabrėžė – tai neabejotinai džiaugsmas, kuriuo jis užkrėtė ir kitus.
„Žmogus tikrai mėgo gyvenimą, gėrė jį pilnom saujom ir mokė kitus tai daryti. Tikėsimės, pavyks ir mums tai padaryti, – su portalu Žmonės.lt dalijosi šviesaus atminimo žurnalisto sūnus. – Jis mokė džiaugtis gyvenimu ir pats labai juo džiaugėsi. Buvo labai smalsus. Tas džiaugimasis gyvenimu, smalsumas ir žingeidumas yra tas kelias, kurio jis mus išmokė ir savo laidoje bandė mokyti visus kitus.“
O kaip būdamas garbingo amžiaus Algimantas žiūrėdavo į mirties temą?
„Jis buvo labai pragmatiškas šiuo klausimu. Nė vienas iš mūsų naiviai negalvojame, kad gyvensime amžinai, kad ir kiek to norėtume. Kada ateis laikas, tada ateis. Bet kad mirties nebijojo, tai tikrai“, – pokalbį su portalu Žmonės.lt baigė Justas Čekuolis.
Žmonės.lt primena, kad Algimantas Jurgis Čekuolis gimė 1931 metų lapkričio 10 d. Panevėžyje. Jis buvo garsus Lietuvos žurnalistas, rašytojas, keliautojas, laidų vedėjas, gidas. Su buvusia žmona Birute susilaukė sūnaus Justo ir dukros Ievos.
Paskutines savo dienas A.Čekuolis leido Trakų senelių slaugos namuose, į kuriuos keltis nusprendė pats.
„Kai atvažiavau į šiuo rūmus Trakuose, direktorei pasakiau, kad gyvensiu čia tiek, kiek man liko. Šio žodžio laikausi. Man čia gerai. Kiekvieną dieną palikęs kambarį, išeinu pasivaikščioti. Į bendras erdves arba, jei oras geras, laukan. Seneliai mėgsta susidraugauti. Todėl, kad namuose, kai visi išeina į darbus, nėra su kuo pakalbėti. Niekas nesikeičia ir tada, kai vidurinioji karta ir mokinukai grįžta po darbo. Man gaila, kad vis dar daug žmonių Lietuvoje mano, kad tokie namai yra „senelių prieglauda“ ar net „ubagynas“. Iš tiesų, čia visai įdomu gyventi. Ir man pačiam keista, kad savo namų jau nepasiilgstu. Po trejų pragyventų metų jaučiuosi taip, lyg čia yra mano namai. Čia viskas pritaikyta senoliams“, – lapkritį švęsdamas savo 93-ąjį gimtadienį sakė A.Čekuolis.