Į pavojingiausius kalnus kopęs alpinistas Saulius Damulevičius: „Turi įveikti save, o ne viršūnę“

Pagalvojus apie kopimą į kalnus, dažnam galvoje iškyla idiliškas vaizdelis su nuostabia gamta ir saulės nutviekstomis snieguotomis viršūnėmis. Tačiau alpinistas Saulius Damulevičius galėtų daug papasakoti apie ne tokią romantišką šio užsiėmimo pusę.

Jo karjerą puošia pirmasis įkopimas į aukščiausią lietuvišku vardu pavadintą viršūnę, nusileidimas slidėmis nuo 7500 m aukščio kalno bei 2015 m. pelnyti „Sniegynų tigro“ ir „Metų alpinisto“ titulai.

Nuo 2016 m. Saulius kopia į aukščiausias pasaulio viršūnes Himalajuose ir Karakorume. Ekspedicijose jis nenaudoja papildomo deguonies, nesamdo gidų ir nešikų. Alpinistas puikiai žino, kad kiekviena jo kelionė gali būti paskutinė. Kopiant į atšiauriausias pasaulio viršukalnes, tenka atlaikyti sąlygas, kurios viršija žmogaus kūno galimybių ribas: 20 ir daugiau laipsnių siekiantis stingdantis šaltis, išretėjęs oras, kuriame kritiškai mažai deguonies, pavojingos nuošliaužos ir tarpekliai.

Tačiau S.Damulevičius sako, kad nors fizinis pasirengimas tokiose ekspedicijose labai svarbus, norint sėkmingai šturmuoti viršukalnę, pirmiausiai turi būti pasiruošęs morališkai.

Visi kalnai yra pavojingi, todėl kad ir koks patyręs būtum, visų pirma turi gerbti gamtos galią ir nedemonstruoti perdėto pasitikėjimo savimi. Alpinistas įsitikinęs – kad įveiktum viršūnę, pirmiausia turi įveikti save. O tai ir yra sudėtingiausia užduotis. Pripažinti savo silpnybes, „susitaikyti“ su savimi ir būti sąžiningu pačiam prieš save.

Apie tai S.Damulevičius pasakos ir rugsėjo 7-ąją Šiauliuose vyksiančioje Chaimo Frenkelio konferencijoje. Alpinistas kalbės apie kalnuose išmoktas pamokas ir kaip jas galima pritaikyti tiek kasdieniame gyvenime, tiek verslo sektoriui ypač sudėtingu pandeminiu laikotarpiu. Renginio programą rasite čia.