Įskaudino, įžeidė, paliko, apkalbėjo... Visos panašios situacijos palieka širdyje nemažą nuoskaudą, o skausmui praėjus ateina kita stadija, kyla klausimas – keršyti ar atleisti. Štai kelios mūsų skaitytojų istorijos ir psichologų pamąstymai šia tema.
Norisi ieškoti teisybės, atsimokėti skriaudikui, o sąžinė liepia rinktis, ar atsukti skriaudėjui kitą skruostą, ar vis dėlto, kaip vaikystėje įprasta, – „duoti atgal“.
Su nuoskauda susidoroti neretai būna labai sunku, nes ne taip lengva atsikratyti jausmo, kad su tavimi buvo netinkamai pasielgta. Galbūt net po to praėjo nemažai laiko, visi tą situaciją pamiršo, bet jūsų širdyje krebžda negeras jausmas, kuris gadina nuotaiką ir nuodija gyvenimą. Norisi ieškoti teisybės, atsimokėti skriaudikui, o sąžinė liepia rinktis, ar atsukti skriaudėjui kitą skruostą, ar vis dėlto, kaip vaikystėje įprasta, – „duoti atgal“.
Du keliai – skirtingi situacijos sprendimo būdai
Keršyti ar atleisti, stengtis suprasti ar pykti?.. Kai nuolat jaučiamės įskaudinti, šis jausmas pradeda mus griauti iš vidaus, tad su juo vienaip ar kitaip susitvarkyti reikia. Atsilygindami tuo pačiu, akimirksniu atsikratome negatyvių minčių, tačiau ar ilgam?.. Ar praėjus kuriam laikui nesigailėsime taip pasielgę? Ar žmogus, kuriam padarėme bloga, supras mūsų tokio elgesio motyvus?
TAIP PAT SKAITYKITE: To paties Zodiako ženklo atstovų sąjunga? Viskas įmanoma!
Kiekviena situacija labai individuali, tad apibendrinti visų neįmanoma, tačiau pasamprotaukime. Pavyzdžiui, vyras jums buvo neištikimas. Atleisti ar lygiai taip pat atkeršyti? Atleidusi gal ir galėsite su juo susitaikyti ir pradėti viską iš naujo, tačiau ar tikrai sutrypti jausmai nešnabždės, kad „nusikaltėlis“ per lengvai išsisuko. O jei kerštaudama pasielgsite taip pat, kaip jis, ar vėliau nekaltinsite savęs dėl to, kad padarėte niekšybę, kuriai tikrai niekada įprastomis aplinkybėmis nebūtumėte ryžusis? Vertėtų pagalvoti ir apie tai, kad visos skausmą suteikusios istorijos kadaise prasidėjo nuo gražių ir malonių dalykų. Antraip jų tiesiog nebūtų buvę. O patyrus nuoskaudą, turi praeiti labai nemažai laiko, kad viskas grįžtų į pradinę, gerąją, padėtį, ir galėtumėte istoriją pradėti vėl nuo pozityvių dalykų. O kerštas sunaikina ne tik skausmą, jis pražudo ne tik tamsius dalykus, bet ir šviesius, tarsi brūkšniu nubraukia visa, kas buvo. Tad gal vertėtų rasti jėgų suprasti ir atleisti?..
Tikros istorijos
Joana (35 m.): „Atsilyginti būtina!“
„Prieš kelerius metus mane vyras paliko su mažu vaiku. Neradau sau vietos, jaučiausi pažeminta ir paniekinta. O jis išėjo pas jaunesnę ir gražesnę, jo žodžiais tariant, „palikęs apsikuitusią ir nieko nespėjančią žmoną“. Keršto planas mane išgelbėjo ir leido pradėti gyventi toliau. Surezgiau daugybę intrigų, kad supykdyčiau buvusį vyrą su naująja drauge. Juk suprantate – Lietuva tokia maža. Visi vieni kitus pažįsta, tad rasti pažįstamų ir paveikti vyrą pasinaudojant jo silpnomis vietomis man buvo tikras smagumas. Vienam pasakai viena, kitam – kita, ir lauki, kaip visa tai nuraibuliuos lyg į vandenį įmetus akmenuką. Taigi galiausiai vyras su naująja meile išsiskyrė ir pabrukęs uodegą grįžo namo. Guodėsi, kaip jam vienam liūdna, kaip mūsų pasiilgo, gailėjosi, kad padarė klaidą. O aš, matydama, kad jis kenčia, jaučiausi tokia laiminga. Žinoma, jam neatleidau, tačiau galiausiai atsigavau po patirto pažeminimo ir nusiraminau.“
Viską, kas mums gyvenime nutinka, lemiame mes patys, tai, kas su mumis vyksta, yra tik mūsų pačių vidaus atspindys išorėje.
Jolita (30 m.): „Kerštas visada atsisuka prieš tave patį“
„Nesakau, kad patyrus nuoskaudą, reikia atsukti kitą skruostą, – jokiu būdu. Tačiau keršyti žema. Mano nuomone, tai darydamas tampi toks pats kaip ir tavo skriaudėjas. Susilygini su juo savo niekingu elgesiu, tad kuo geresnis esi? Niekada negali žinoti visų kito žmogaus motyvų ir elgesio priežasčių, o gal viskas yra net ne taip, kaip mes galvojame. Man patinka Rytų išmintis, kuri byloja, kad viską, kas mums gyvenime nutinka, lemiame mes patys, kad tai, kas su mumis vyksta, yra tik mūsų pačių vidaus atspindys išorėje. Pyktis pritraukia pyktį, pavydas pavydą, o gėris – gražius dalykus. Tuo visiškai nesunku įsitikinti stebint aplinkinius žmones. Tiems, kurie nuolat yra viskuo nepatenkinti, nutinka visokios nemalonios istorijos. O bet kokią nemalonią situaciją svarbiausia civilizuotai išsiaiškinti be išankstinio smerkimo. Neretai, sužinojus aplinkybes, ir nuomonė apie įvykį pasikeičia. O keršydami tik patys išsikasame sau duobę, nes sugadintus santykius ne taip lengva atkurti.“
Benas (29 m.): „Apginti save labai svarbu“
„Už save būtina pakovoti, nes kitaip žmonės užlips tau ant galvos. Žinoma, dėl smulkmenų nebūtina kumščiais mosuoti, tačiau parodyti, kas yra kas, labai svarbu. Nes pagarbą užsitarnauti būtina. Tik tokius žmones aplinkiniai gerbia, ir tik tokie yra lydimi sėkmės. Ankstesniame darbe vis buvau linkęs susitaikyti tai su mažinamu atlyginimu, tai su vis kraunamais darbais, kol sužinojau, kad kiti uždirba daugiau dirbdami mažiau. Galbūt kalba čia ir ne apie kerštą, tačiau tai sužinojęs nuėjau pas šefą ir pasakiau, kad daugiau nevergausiu ir išeinu iš darbo. Ką jūs sau manote? Man pasiūlė kur kas didesnį atlyginimą ir geresnes sąlygas. Taigi save gerbti būtina ir tam, kuris su tavimi prastai elgiasi, parodyti vietą reikia.“
Kodėl kerštauti nereikėtų
Žinoma, kiekvienas nuspręs, kaip turėtų elgtis situacijoje, kuri jam kelia nuoskaudą, tačiau pagalvokite ir apie tai, ką duoda kerštas. Ir ar tikrai norite elgtis taip, kaip jūsų skriaudėjas.
- Kerštas gadina santykius. Jūs jaučiatės sužeisti, tačiau kerštaudami tą patį padarysite kitam žmogui. Dėl to jūsų santykiai tik dar labiau pablogės. Galite manyti, kad ne jūs pradėjote, ne jūsų kaltė, bet pripažinkite, kad atsilygindami kitam tuo pačiu, taip pat prisidedate. Kad ir kaip esate įskaudinti, pirmiausia atvėskite, nusiraminkite, o tik tada priimkite racionalų sprendimą, kaip elgsitės.
- Kerštas nepadės jums jaustis laimingiems. Atsimokėdami tuo pačiu, akimirką gal ir pajusite malonumą, tačiau ar tai daro jus geresniu žmogumi? Šitaip elgdamiesi nusileidžiate į žemesnį lygį. Ar tikrai to norite? Ar tai padeda jums pasijusti geresniems, laimingesniems?
- Niekas jūsų negerbs labiau. Ar žinote, kad pyktį dažniausiai sukelia mūsų baimė? Tad ar tai gali kelti žmonių pagarbą? Žmonės pasirenka gerbti dvasiškai stiprius, garbingus ir dorus žmones. Ar galėsite save laikyti tokiais, jei kerštausite?..
- Tai sukelia dar daugiau streso. Kerštauti ir atsimokėti tuo pačiu dažniausiai paskubame varomi impulso, racionaliai negalvodami, kas yra geriau mums ar susiklosčiusiai situacijai. O tai sukelia dar daugiau streso, kurio mūsų gyvenimas ir taip kupinas. Be to, visi esame labai susiję tarpusavyje, o tai reiškia, kad jūsų audringa reakcija lems dar daugiau neigiamų emocijų. Atleisti ar susitaikyti taip pat nėra lengva, tačiau tai mūsų gyvenimui suteikia kur kas daugiau šviesos.
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!