Atlikėjui Andriui Rimiškiui birželio pirmasis sekmadienis visuomet būna ypatingas. Tėvo dienos proga jį sveikina dvi atžalos – 11-metė Lėja ir penkerių Andrėja. Vis dėlto, šypsosi Andrius, svarbiausia visai ne dukrų staigmenos, o tas laikas, kurį jis gali praleisti su šeima. „Ta diena man visada būna pilna įspūdžių“, – sako jis.
Portalui Žmonės.lt A.Rimiškis pasakoja, kad Tėvo dieną jų šeima visuomet sutinka ramiai – ypatingų atrakcijų neorganizuoja. Vis dėlto ši šventė tikrai būna įsimintina – atlikėjas šypsosi, kad dukros kasmet surengia tiek staigmenų, jog įspūdžiai širdyje liks visam gyvenimui!
„Nuo pat vaikystės šią dieną sveikindavome tėtį: pasisėdėdavome, kartu pabūdavome, smagiai leisdavome laiką. Šią tradiciją tęsiame iki šiol – su žmona nuvykstame savus tėčius pasveikinti. Bet jau atėjo ir tas laikas, kai aš pats sulaukiu staigmenų. Dukros visada surengia pasirodymų, mažoji piešinių pripiešia, vyresnėlė eilių prikuria, darbelių pridaro, nuotraukų archyvų priruošia – tai tikrai ypatingos, jautrios staigmenos“, – su portalu Žmonės.lt dalijasi jis.
Tiesa, priduria A.Rimiškis, vyresnėlė Lėja staigmenas rengia labai atsakingai ir slaptai, o mažoji – penkiametė Andrėja – dažnai savo planus išduoda.
„Buvo neseniai, kad važiavome iš gimnastikos, o Andrėja klausia manęs: „Tėti, ar rytoj Tėvo diena?“. Atsakiau, kad ne. Tai ji man tik sako: „Ai, tai gerai, tada dar neruošiu tau piešinio, dar yra laiko“, – juokiasi dviejų dukrų tėtis.
A.Rimiškis šypsosi, kad tėvystė su griausmu pakeitė jo gyvenimą ir įnešė kur kas daugiau spalvų. Atlikėjas neslepia – nors savo darbą be galo myli, laikas su šeima jam yra pats brangiausias.
„Nuo pat mažens stebėdamas savo tėvus, žinojau, kad šeima yra didžiausias turtas, tad dabar, kai jau pats turiu savo šeimą, visi laikomės kartu kaip kumštis. Štai mano vieni draugai vyko atostogauti ir paliko savo vaikus pas senelius. Pas mus taip niekada nebuvo ir nebus. Mes negalime atskirai praleisti savaitės ar dviejų. Mes visur būname kartu“, – portalui Žmonės.lt pasakoja atlikėjas.
A.Rimiškis juokdamasi priduria, kad tėvystė į gyvenimą atnešė ne tik daug džiaugsmo, bet ir supratimą, kuris retai aplanko paauglius, – dabar, šypsosi Andrius, jis jau puikiai supranta savo paties tėvus.
„Nežinau, ar čia dėl brandos, ar dėl tėvystės tai atėjo, bet kai sulaukiau vaikų, pradėjau geriau suprasti savo tėvus, suprantu, kodėl jie taip elgėsi, kai aš buvau paauglys. Nors, žinoma, yra ir dalykų, kuriuos darau kitaip, nei mano tėvai. Aš savo vaikus auklėju šiek tiek moderniau – mažiau lendu ten, kur nereikia, suvokiu atstumą, nes prisimenu, kaip pačiam buvo. Pavyzdžiui, vis stengiuosi pasirodyti jų draugams, kad esu jaunatviškas tėtis, stengiuosi nepadaryti gėdos. Bet vis tiek būna visko – kartą vežiau Lėją su jos draugais ir visi kalbėjomės. Staiga aš į dukrą kreipiausi Lėjyte, tai žiūriu, kad Lėja jau pyksta, žiūri į mane per automobilio veidrodėlį. Vėliau paaiškino, kad ją reikia vadinti Lėja, o ne Lėjyte“, – prisimena A.Rimiškis.
Paklaustas, koks tėtis yra savo dukroms, dainininkas akimirkai susimąsto, o netrukus nusijuokia – dažnai būna griežtas, tačiau nevengia ir palepinti. „Pas mane kraštutinumai – arba griežtas, arba lepinu per daug“, – juokiasi atlikėjas.
„Būna, kad pabaru, tai po to jau noriu palepinti. Galbūt tai galima vadinti savotišku balansu?“, – svarsto pašnekovas.
Anot dviejų dukrų tėčio, Lėja ir Andrėja – it skirtingi poliai. Vyresnėlė yra kur kas ramesnė nei išdaigininkė Andrėja, tad ir subarti dažniau tenka mažąją.
„Mažoji pasiutusi, – juokiasi A.Rimiškis. – Andrėja prigalvoja visokių išdaigų. Tai į muilą, tai į dantų pastą vandens kažkaip sugeba pripilti, tai dokumentus aprašinėti, sukarpyti, tai dar kažką... Sugalvoja ji visko – labai kūrybiška. Vyresnėlė tokio amžiaus buvo kur kas ramesnė.“
A.Rimiškis pastebi, kad šeimoje su žmona Vaida „pasidalijo“ dukromis – vyresnėlė Lėja charakteriu panašesnė į jį, o mažoji Andrėja – į mamą.
„Aš nuo mažens buvau linkęs į kūrybą, į meninę veiklą, visur dalyvavau, lygiai taip pat, pastebiu, ir Lėja. Ji ir olimpiadose dalyvauja, ir konkursuose, o ir pirmininkė mokykloje – žodžiu, visokias pareigas užima. Šiuo atžvilgiu mes su Lėja esame panašūs, aš irgi toks buvau. O mažoji panaši į mamą. Ji taip pat visur lėkdavo, visur griūdavo, visko prigalvodavo“, – juokdamasi pasakoja A.Rimiškis.
Vis dėlto, nepaisant charakterio skirtumų, dviejų dukrų tėtis džiaugiasi, kad atžalos puikiai sutaria. Šešeriais metais vyresnė Lėja mielai moko jaunėlę sesę, dalijasi paslaptimis, o ir į susitikimus su draugėmis nevengia Andrėjos vestis kartu. „Aišku, būna nesutarimų, bet tie pykčiai greitai išsisprendžia. Jos daug laiko praleidžia kartu, labai smagu“, – šypsosi Andrius.
O ar dukros tarp bendraamžių nesipuikuoja žinomu tėčiu? Andrius sako, kad tiek Lėja, tiek mažoji Andrėja jo darbo nesureikšmina. „Jos tikrai neina gatve ir nešaukia, kad mūsų tėtis dainininkas. Dukros į visa tai žiūri paprastai.
Va, kaip tik birželio ketvirtąją buvo išleistuvės Lėjos mokykloje ir ten aš dainavau vieną dainą. Dar artėjant pasirodymui klausiau dukros, kaip ji jaučiasi dėl to, tai ji man atsakė, kad nė kiek nesureikšmina. Aišku, yra buvę momentų, kai klasiokai per „Youtube“ paleido mano dainą ir sakė, va, čia tavo tėčio... Bet jokių nemalonių replikų niekada nepatyrė. Viskas labai gražiai“, – portalui Žmonės.lt sako A.Rimiškis.
Fotogalerija:
