Ankstukas Benediktas gimė nesverdamas nė kilogramo: „Gydytojai mums nieko nežadėjo“

Ankstukas Benediktas su šeima / Asmeninio archyvo nuotr.
Ankstukas Benediktas su šeima / Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Pranešimas spaudai
A
A

Lapkričio 17-oji, Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena, Deimantei Kerienei nekėlė sentimentų tačiau viskas pasikeitė 2022-aisiais, kai simboliškai šią dieną Kauno klinikose pasaulį netikėtai išvydo nė kilogramo nesvėręs sūnelis Benediktas.

Nuo šiol lapkričio 17-oji – ypatingai svarbi šeimoje. „Sūnelis gimė 27-ąją gestacijos savaitę, svėrė vos 924 gramus, ūgis tesiekė 33,5 centimetrus, gydytojai pirmosiomis paromis mums nieko nežadėjo“, – prisiminimais iš dienos, kuri turėjo tapti viena iš laimingiausių gyvenime, tačiau atnešusi daug baimės ir rūpesčio, dalijasi moteris.

„Purpurinė“ kova už gyvenimą

Benedikto gyvenimo kelio pradžia buvo išties sunki – pradžioje vaikutis kvėpavo tik dėl specialaus aparato darbo, vėliau jį teko intubuoti, atlikti dirbtinę plaučių ventiliaciją, tad kitas trylika parų kvėpuoti jam padėjo kita aparatūra. „Nepaisant visų sunkumų, susijusių su kvėpavimo problemomis, praėjus mėnesiui prasidėjo neaiškios kilmės infekcija, Benediktui buvo skirtas antibiotikų kursas“, – pasakoja berniuko mama Deimantė.

Ankstukas Benediktas su tėvais
Ankstukas Benediktas su tėvais / Asmeninio archyvo nuotr.

Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (NITS) Benediktas praleido daugiau nei du pirmuosius savo gyvenimo mėnesius – net 77 paras. Į palatą pas mamą berniukas buvo atvežtas su „High Flow“ kvėpavimo sistema. „Mus, tėvus, nuolat kankino jausmas, ar viskas bus gerai, kartu bendroje skyriaus palatoje stengėmės praleisti kuo daugiau laiko. Dabar naujagimių reanimacijos skyriuose veikia šeimos palatos, tad tėvai gali būti kartu su vaiku 24 val. per parą“, – pasakoja netrukus vienerių metų gimtadienį švęsiančio ankstuko mama.

Po vaikelio gimimo Deimantė užpildė paraišką dėl paramos krepšelio gimus neišnešiotukui. Asociacija „Padedu augti“ šeimą palaikė emociškai, kol vaikelis buvo slaugomas NITS. „Nors praėjo jau beveik metai, bet vis dar suspaudžia širdį prisiminus, kokį sunkų kelią mes kartu nuėjome pirmaisiais mėnesiais. Labiausiai padėjo psichologinė pagalba, pokalbiai su panašaus likimo šeimomis. Sunkiausiais momentais labiausiai reikia palaikymo, nuraminimo ir tikėjimo, kad viskas bus gerai. Neapsakomai sunku mamoms eiti kas tris valandas pas savo mažylį ir matyti jį su visais laideliais ir vamzdeliais“, – skaudžia patirtimi dalijasi ankstuko mama.

Anot jos, vėliau šeimoms labai svarbu išsiaiškinti, kur galima kreiptis dėl tolimesnių reabilitacijų ir kitų procedūrų, nes ne visi šeimos gydytojai iškart suteikia šią informaciją.

Šiuo metu Benediktas jaučiasi puikiai, auga laimingas ir jaučia tvirtą ryšį su savo šeima. „Man įstrigo NITS personalo pasakyti žodžiai – ką įdėsite į vaiką, tą ir turėsite, todėl labai stengiamės dėl sūnaus, daug kartu sportuojame, lankome baseiną, žaidžiame ir mokomės patirdami. Sūnelis jau pats atsisėda, ropoja, atsistoja bei žengia kelis žingsnius palei baldus, – džiaugiasi berniuko mama Deimantė. – Kineziterapeutė džiaugiasi, kad fizine raida sūnus jau pasivijo savo bendraamžius. Benediktas turi šešis dantukus. Šiuo metu jam labai patinka skaitomos knygelės bei užsiėmimai, kuriuos sugalvoju, pavyzdžiui, juostelių traukymas, lipnių lapelių nulipinimas bei kamuoliuko gaudymas“.

Ankstukas Benediktas
Ankstukas Benediktas / Asmeninio archyvo nuotr.

Moteris patikina, kad esant ligoninėje atrodo, jog laikas eina labai lėtai, o dienos suvienodėja. „Vėliau atsiveria nauji veiklos ir rūpesčių horizontai – išmokti žindyti iš krūties, mat iš pradžių vaikelis yra maitinamas nutrauktu mamos pienu per zondą – būna per silpnas žįsti pats“, – patirtimi dalijasi Deimantė. Paklausta, ką patartų kitoms šeimoms, į kurias anksčiau laiko atkeliavo mažylis, moteris ragina tėvelius tikėti savo mažaisiais stebuklais, nes jie taip nori gyventi, kaip mes norime, kad jie greičiau pasveiktų.

Prasmingos tradicijos

Asociacijos „Padedu augti“ iniciatyva ankstukų tėveliai kviečiami kurti prasmingas tradicijas kartu su rankų darbo, neišnešioto naujagimio dydžio žirafa – kasmet fiksuoti, kaip keičiasi mažylis, šalia padėjus ir pliušinę draugę. „Žirafos personažas pasirinktas ne atsitiktinai – tai sąsaja su ankstukais, kurie bent sykį buvo gydomi NITS. „Žirafa“ – vienas iš inkubatoriaus pavadinimų“, – pasakoja asociacijos vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

„Purpurinis judėjimas“ – visame pasaulyje

Apie tai, kad ankstukų susilaukusios šeimos nuo pat pirmos dienos po naujagimio gimimo patiria daug sunkumų, kalba ir asociacijos vadovė. „Per anksti gimę mažyliai atskiriami nuo mamos, nes dažniausiai gydomi NITS, kur nuolatos stebimos jų gyvybinės funkcijos. Šeimos išgyvena sudėtingus jausmus: šoką, kaltę, pyktį, nerimą ir net depresiją. Vėliau ir namuose vaiko bei jo tėvų laukia ne ką mažesni išbandymai – medikų priežiūra, raidos iššūkiai, reabilitacija, papildomi tyrimai“, – pasakoja I.Laukytė-Budrienė.

Ankstukas Benediktas
Ankstukas Benediktas / Asmeninio archyvo nuotr.

Ji akcentuoja, kad mamoms ir tėčiams būtinas psichoemocinis palaikymas ne tik ligoninėje, bet ir grįžus namo, nes problemos niekur nedingsta. „Taip pat svarbi artimųjų bei visuomenės pagalba, supratingumas – juk, pavyzdžiui, trimis mėnesiais anksčiau gimusiam vaikui bus kur kas sudėtingiau adaptuotis darželyje, savo gebėjimais pasivyti bendraamžius“, – prisimena I.Laukytė-Budrienė, pati auginanti 26-tą nėštumo savaitę gimusius dvynukus.

Kasmet „Padedu augti“ asociacijos narės Kauno klinikose organizuoja padėkos renginius medicinos darbuotojams, palatose lanko neišnešiotus naujagimius slaugančias šeimas ir įteikia dovanėles. Į kitas ligonines, kuriose gydomi ankstukai, dovanėlės išsiunčiamos paštu.

Ankstukas Benediktas
Ankstukas Benediktas / Asmeninio archyvo nuotr.

I.Laukytė-Budrienė atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenė turi žinoti apie problemas, su kuriomis gyvenimo pradžioje susiduria neišnešioti vaikai bei jų tėveliai ir artimieji. Nemaža dalis žmonių Lietuvoje dar nežino, kad bėgant metams, tobulėjant medicinos mokslui, galimybių išgelbėti šiuos mažylius vis daugėja.

Kasmet visame pasaulyje šeimos sulaukia net 13,4 mln. ankstukų. 500 tūkst. iš jų gimsta Europoje ir daugiau nei 1200 – Lietuvoje. Šie skaičiai lėmė tai, kad prieš penkiolika metų lapkričio 17-oji Europos naujagimių sveikatos priežiūros fondo iniciatyva buvo paskelbta Pasauline neišnešiotų naujagimių diena, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į priešlaikinio gimdymo problemas, o purpurinė spalva tapo ankstukų simboliu. 2012 metais, pirmą kartą istorijoje, purpurine ankstukų spalva nušvito garsūs Europos pastatai, o 2013 metais Lietuvai pristatyta nauja socialine iniciatyva – Kauno rotušė nušvito ,,purpuru“ ir tapo pirmuoju garsiu šalies pastatu, prisijungusiu prie pasaulinės iniciatyvos. Šią organizacijos idėją visokeriopai palaikė moterų klubas ,,Ad Astra“ ir renginio globėja tapusi verslininkė Inga Budrienė.

10 gerovės projektų, skirtų šeimoms ir ligoninėms

Asociacija „Padedu augti“ šiemet mini ir savo 10 metų veiklos jubiliejų. Ji buvo įkurta neišnešiotų mažylių mamų, kurios matė didelį poreikį šviesti visuomenę apie priešlaikinį gimdymą bei padėti kitoms šeimoms ligoninėse ir grįžus namo. Veiklos dešimtmečio proga iki Naujųjų metų organizacija siekia įgyvendinti net 10 naujagimių šeimoms ir ligoninėms skirtų gerovės projektų. Visi norintys, gali aukoti mažylių gerovei: https://eshop.padeduaugti.lt/paremti-projekta

Ankstukas Benediktas
Ankstukas Benediktas / Asmeninio archyvo nuotr.

Kauno klinikas jau pasiekė medicininės įrangos parama – pieno šildymo / atšildymo prietaisai, kurie padeda užtikrinti, kad pažeidžiami kūdikiai gautų visą motinos pieno naudą. Įstaigai buvo perduoti ir krėslai „kengūros“ metodui taikyti. „Ypač didelį dėmesį skiriame neišnešiotų naujagimių mamoms – organizuojamos įvairios edukacijos ir atpalaiduojantys užsiėmimai, pavyzdžiui į Kauno klinikas atvyko holistinės gyvensenos ir dvasinio intelekto koučerė Milana Jašinskytė ir mamoms padovanojo poilsio jogos užsiėmimą“, – apibendrina asociacijos „Padedu augti“ vadovė.