Antano Čapo gedinti Birutė Petrikytė – apie lemtingą pasirinkimą, „Nerijos“ laikus ir ko nebespėjo: „Jis buvo širdis“

Antanas Čapas ir Birutė Petrikytė  / Asmeninio albumo nuotr.
Antanas Čapas ir Birutė Petrikytė / Asmeninio albumo nuotr.
Ignė Butrimaitė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Kalėdų dieną Lietuvą apskriejo skaudi žinia – mirė legendinis grupės „Nerija“ vokalistas Antanas Čapas. Prisiminimais apie anapilin išėjusį kolegą ir bičiulį su naujienų portalu Žmonės.lt pasidalijo dainininkė, grupės „Nerija“ buvusi solistė Birutė Petrikytė.

Žmonės.lt B.Petrikytė pasakojo, kad žinia buvo skaudi ir netikėta. Apie A.Čapą ji atsiliepė šiltais žodžiais.

„Žinia buvo be galo netikėta, tačiau mes niekada nežinome, kada ateis metas išeiti. Tai buvo nepaprastai šviesaus atminimo žmogus – visada linksmas, charizmatiškas, spinduliuojantis gyvybę. Jis buvo tikroji „Nerijos“ širdis. „Nerijiečiai“ išsiskyrė savo linksmumu ir gebėjimu pasijuokti iš savęs. Gyvenome lengvai ir su daug juoko“, – Žmonės.lt pasakojo Birutė.

Antanas Čapas ir Birutė Petrikytė / Asmeninio albumo nuotr.
Antanas Čapas ir Birutė Petrikytė / Asmeninio albumo nuotr.

Birutė atskleidė, kad Antanas ne tik pasižymėjo muzikiniais talentais, bet ir turėjo puikių sportinių sugebėjimų, dėl kurių gyvenime teko priimti svarbų sprendimą.

„Tiesa, Antanas buvo puikus badmintono žaidėjas, daugkartinis čempionas. Jam teko nelengvas pasirinkimas – muzikuoti ar žaisti badmintoną. Manau, kad jis pasirinko teisingą kelią.
Antanas buvo be galo linksmas ir mums labai reikalingas žmogus – tikroji „Nerijos“ ansamblio siela. Kai tik reikėdavo pagalbos, jis visada būdavo pirmas. Iš tiesų, tai buvo nuostabus, šviesus žmogus“, – prisiminimais dalijosi ji.

Birutė Petrikytė / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.
Birutė Petrikytė / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

2023 metais A.Čapas pelnė ypatingą apdovanojimą – tarptautiniame šlagerių festivalyje buvo išrinktas karaliumi: „2023 metais buvome susitikę paskutinį kartą. Tąkart jis buvo apdovanotas „Šlagerių karaliaus“ titulu ir tuo labai džiaugėsi. Ši regalija iš tiesų yra vienetinė, o jis ja be galo didžiavosi.“

Antanas Čapas
Antanas Čapas

Kalbėdama apie „Nerijos“ laikus, moteris su šypsena ir dideliu ilgesiu prisimena nepaprastas koncertų akimirkas, milžiniškus gerbėjų būrius, dėmesį bei begalę pasirodymų.

Septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose buvo neįtikėtina. Jei koncertuodavome Vilniuje, sporto rūmuose, tai surengdavome po penkis koncertus iš eilės, o Kauno halėje net apie aštuonis. Žmonių minios buvo tokios, kokių niekada gyvenime nebuvau mačiusi, mes patys to visai nesitikėjome. Po pasirodymų žiūrovai nešdavo gėles, tai kol visas jas priimdavome, kiek užtrukdavome... Tai buvo kažkas nepaprasto. Gyvenome tikroje euforijoje – buvome be galo pagerbti, pakylėti, galima sakyti, iki dangaus. Gerbėjai net važiuodavo autobusais paskui mus. Koncertuodavome be galo daug. Dabar, kai pagalvoju, po tris koncertus iš eilės...“, – Žmonės.lt kalbėjo daininkė.

Antanas Čapas / „Nerijos“ archyvo nuotr.
Antanas Čapas / „Nerijos“ archyvo nuotr.

Ji pabrėžė, kad priešingai nei šiais laikais, tuo metu tikroji atlikėjo laimė nebuvo atlygis.

„Tuomet buvome jauni ir viskas atrodė paprasta. Materialūs dalykai mums nerūpėjo – nei pinigai, nei atlygis. Dabar viskas kitaip. Pasikeitė laikai, pasikeitė ir požiūris. Šiandien svarbiausia, kiek tau sumokės. Atsirado prodiuseriai, bet tai irgi gerai, jie sukuria iš tavęs produktą, padeda važiuoti po koncertus ir surinkti pilnas sales. Tai visiškai kitas laikmetis, ir galiausiai, turime jį priimti“ – svarstė moteris.

Nors po paskutinio susitikimo 2023 metais daugiau susitikti nepavyko, ryšys tarp bičiulių išliko.

„Vėliau daugiau bendraudavome telefonu, nes jis gyveno už Klaipėdos, todėl susitikti nebuvo paprasta. Galvojau, kad kitais metais reikėtų jį pasikviesti kartu padainuoti, tačiau nutiko taip, kaip nutiko“, – kalbėjo ji.

Simonas Donskovas, Antanas Čapas, Vitalijus Pauliukas ir Edmundas Kučinskas / D.Čėplos nuotr.
Simonas Donskovas, Antanas Čapas, Vitalijus Pauliukas ir Edmundas Kučinskas / D.Čėplos nuotr.

Birutės ir Antano pokalbiai buvo lengvi ir kupini paprastų kasdienybės rūpesčių ar malonumų.

„Dažniausiai kalbėdavomės apie paprastus, buitinius dalykus. Pasakojo, kaip jis gyvena kaime, kaip pasikuria pirtelę, kaip ramiai su žmona leidžia laiką. Iš tiesų jis tiesiog mokėjo džiaugtis gyvenimu“, – pasakojo Birutė.