Šių metų pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė ypatinga siunta iš Bogotos – daugiau nei du šimtai Nijolės ŠIVICKAS DE MOCKUS (1925–2018) kūrinių, kuriuos jos šeima padovanojo Lietuvai. Svajonė sugrįžti su savo darbais išsipildė, deja, menininkei užbaigus nepaprastą gyvenimo kelionę, nusidriekusią nuo Nevėžio lygumų gimtajame Kėdainių krašte iki ilgiausios pasaulyje Andų kalnų grandinės.
Gydytojų Antano Šivicko ir Elenos Milvydaitės-Šivickienės šeimos likimą paženklino dramatiški XX amžiaus įvykiai. Pirmojo pasaulinio karo fronte tarnavęs, o vėliau Kėdainiuose ir Raseiniuose gydytoju dirbęs Nijolės tėvas 1940-aisiais buvo sovietų suimtas ir išgabentas į lagerį Komijoje. Šeima aštuonerius metus laikė jį dingusiu be žinios. Kai tėvą suėmė, Nijolė su motina persikėlė į Panevėžį, jame 1944-aisiais baigė mergaičių gimnaziją. Tą pačią vasarą, prie Lietuvos artėjant Raudonajai armijai, geležinkelio stotyje sutikusi seserį Aldoną su vyru, apsisprendė kartu trauktis į Vakarus.