Antroji Pasaulio lietuvių susitikimo diena: diskusija apie revoliucijas ir meną
Tris dienas trunkančiame festivalyje jaunimas turi galimybę pabendrauti kartu su verslo, politikos, kultūros bei sporto sričių atstovais ir apžvelgti Lietuvai opias problemas. Šeštadienio popietę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime žinomi Lietuvos meno atstovai diskutavo tema „Kaip kultūra ir menas sukelia revoliucijas?“.
Pokalbyje dalyvavo skulptorius Vytenis Burokas, pristatęs istorinį pranešimą – „Kaip kultūra ir menas sukeldavo revoliucijas?“.
„Kai kalbame apie revoliuciją – turime mintyje politinę sąvoką, valstybinį ir ekonominį perversmą, o menas buitinėje kalboje yra priskiriamas grožio sferai, tačiau įtakos jis turi ir politiniams veiksmams. Mikelandželo skulptūra „Dovydas“ – vienas gražiausių architektūros šedevrų, revoliucijų pradžios simbolis. Ji nebuvo suprasta kaip grožio atributas, o kaip kūrinys, kuris turi politinį krūvį“, – pasakojo V. Burokas.
Jis kalbėjo ne tik apie užsienio šalių revoliucijas, kurioms įtakos turėjo menas, taip pat apžvelgė kultūros aktualijas Lietuvoje: „Vytautas Kairiūkštis – vienintelis lietuvių avangardo menininkas. Mūsų šalyje avangardistai negalėjo viešai rodyti savo kūrinių. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Nomeda ir Gediminas Urbonai pradėjo protestuoti prieš Lietuvos kino teatro privatizavimą ir viešųjų erdvių nykimą, norėdami, kad jos išliktų. Šiuolaikinis ir avangardinis menas nebuvo impregnuotas nuo politikos, jis visą laiką buvo politinio pasaulio dalimi. Kai politika buvo pradėta estetizuoti, menas buvo pradėtas politizuoti“.
Į diskusiją įsijungė tapytojas Juozas Griušys, iškėlęs klausimą, ar menas sukelia revoliucijas šiandien: „Kalbėti apie meną yra sudėtinga, nes jis yra labai įvairus. Mažų revoliucijų yra daug ir įvairių. Tai bet kokios problemos sprendimas menine forma. Menas dažnai man pasireiškia įspūdžio buvimu, bet jame aš dažnai pasigendu turinio. Šiandien ieškome laisvės, jos yra labai daug ir žmonės užsižaidžia, nekalba apie globalias temas. Menas neturi būti įrankis uždirbti pinigus verslui“.
Pokalbio metu buvo aptartas Vilniaus Gedimino aukštutinės pilies rekonstrukcijos projektas. Jo iniciatorius, architektas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas pabrėžė istorinio paveldo svarbą lietuvių tautai: „Gedimino pilis – vienas iš 5 didžiausių Lietuvos simbolių, kuris atstovauja mus ir mūsų istoriją. Šiuo metu tai yra tik griuvėsiai ir kyla klausimas ar gali įvykti Gedimino pilies revoliucija? Daug kas sako, kad tai yra neįmanoma, nes nėra patikimų šaltinių, bet mes atkūrėme Valdovų rūmus. Kodėl negalime to padaryti su Gedimino pilimi?“.
„Miestas nėra tik pilis. Gedimino bokštas yra svarbus valstybingumo simbolis, bet jei mes pakeisim jo formą, ar mes sugebėsim jį prisijaukinti? Ar jis netaps miesto antikūnas?“, – svarstė J. Griušys.
Buvo diskutuojama apie laisvės svarbą menininkui: „Baimė yra susijusi su laisve. Drįsti būti laisvam, reiškia leisti sau kurti ir būti autentišku, daryti ne pagal taisykles, bet taip, kaip man atrodo. Mes dažnai bijome, kad kiti nesupras ir blogai įvertins kūrybą. Ypatingai to bijo paaugliai, jie dažnai klausia: „Ką tu apie tai galvoji?“, vienintelis baimės šaltinis – noras patikti kitiems“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.
Diskusiją baigė V. Burokas: „Visos revoliucijos ir pokyčiai prasideda nuo savęs. Apie kultūrą ir revoliucijas galime kalbėti daug, tačiau menas keičiasi, jis yra suprantamas ne tik kaip vaizdavimas, svarbiausia yra jo nešama mintis“.
