Susižavėję klausytojai jį lygino su didžiuoju Enrico Caruso, o specialistai tvirtino, kad tokį balsą, kokį turėjo Mario LANZA (1921–1959), galima išgirsti vos kartą per šimtą metų. Jis buvo superžvaigždė jau tada, kai šis žodis dar nebuvo vartojamas. Tai, ką po ankstyvos tenoro mirties parašė kandžioji Holivudo žurnalistė Hedda Hopper, galėjo tapti dainininko gyvenimo epitafija: „Jis nepripažino jokių autoritetų, jokios disciplinos, išskyrus milžinišką apetitą – maistui, gėrimams ir moterims.“ Žinoma, čia tik pusė tiesos.
Jis, daržovių pardavėjo, dėl geresnio gyvenimo persikėlusio į tolimąją Ameriką, anūkas, nieko nemokėjo, nieko nežinojo ir beveik niekuo nesiskyrė iš milijono savo tautiečių. Tik štai Aukščiausiasis jį apdovanojo neįtikėtinu balsu. Juo ir pasiekė tai, apie ką net nedrįso svajoti.