Ar įmanoma apgauti savo smegenis?

Mokslininkai jau nesijuokia iš parapsichologų, kurie teigia, kad mintimis kuriame likimą, kad blogos mintys gali susargdinti, o teigiamos – išgydyti. Net gydytojai pripažįsta stebuklingus išgijimus. Norisi sutikti su perkamiausių knygų autoriumi J. Murphy, kuris teigia, kad visoms ligoms ir nesėkmėms pradžią duoda protas. Niekas negali atsirasti mūsų kūne prieš tai, kol patys nesukuriame atitikmens savo galvoje. Anot jo, egzistuoja tik vienas gydymo procesas – tikėjimas ir tik viena gydomoji galia – jūsų pasąmonė. Ta pati taisyklė galioja ir kalbant apie sėkmingą gyvenimą. Nėra dalykų, kurių negalėtume gauti. Tik ne visi mokame norėti ir teisingai suformuluoti troškimus, kad mūsų sąmonė ir smegenys ne tik tuo patikėtų, bet ir imtų vykdyti norimą „programą“.

Jau mokslo įrodyta, kad žmogaus galimybės yra neribotos. Ištikus avarijai, moteris sugeba kilstelėti automobilį, kad ištrauktų prispaustą vaiką, o paskutine vėžio stadija sergantis žmogus, kuriam liko gyventi vos pusmetis, viską pardavęs ir išplaukęs jachta po pasaulį, gydytojų nuostabai, po kelerių metų grįžta sveikut sveikutėlis. Tokių atvejų būtų galima vardyti be galo, be krašto.

Galime apgauti savo smegenis

Mokslininkų teigimu, užhipnotizuotam žmogui įtaigos būdu galima sukelti beveik visų ligų simptomus arba priversti atsikratyti kokio nors žalingo įpročio. Tai tik patvirtina faktą, kad galime kontroliuoti ir valdyti savo organizmą mintimis. Kokia galinga jėga yra mūsų protas, mintijamos mintys, patvirtina ir medicinoje taikomas placebo principas. Kai pacientams vietoj stiprų skausmą malšinančio morfijaus buvo leidžiamas paprastas druskos tirpalas, daugelio būklė pagerėdavo, o skausmas atlėgdavo. Anot mokslininkų, placebo poveikis yra absoliučiai psichologinis. Pasitaiko atvejų, kai ligoniai išgyja vien todėl, kad tiki gydymo ir vaistų veiksmingumu. Kai giliai viduje esame nusiteikę, kad pagerės, smegenys šią informaciją fiksuoja ir tarsi kompiuterinė programa siunčia komandą visam organizmui. Sužadinama natūrali organizmo reakcija, t. y. savigydos procesas. Mokslininkų ištirta, kad žmogaus sąmonė ir protas gali veikti biocheminius organizmo procesus, išgydyti daugelį negalavimų, prireikus išskirti natūralius antibiotikus ir virusus bei navikus naikinančių medžiagų. Psichologinis nusiteikimas, t. y. teigiamos mintys, viltis ir optimizmas turi įtakos hormonų ir imuninei sistemai. Norite pasveikti? Pirmiausia padidinkite gyvybinių pasąmonės jėgų antplūdį, išmeskite iš galvos baimes, nerimą, pavydą, neapykantą, neviltį ir visas kitas neigiamas mintis. Ir jums pavyks.

Ką gali mūsų protas

„Žmogaus organizmas nepaprastai gudrus. Jei dirbi mėgstamą įdomų darbą arba myliesi ir pan., tai priverčia jį jaustis reikalingam. Tai – pagrindinis gyvenimo variklis, kuris priverčia mūsų organizmą dirbti visu pajėgumu, nesvarbu, kiek tau metų. Jis pats geba naikinti virusus, bakterijas, atnaujinti ląsteles ir t. t. O kai šių faktorių nėra, evoliucijos instinktas kužda, kad nesi toks reikalingas. Tada prasideda natūralus susinaikinimo, irimo procesas. Ši paprasta formulė yra ilgo gyvenimo esmė“, – viename interviu neblėstančios energijos paslaptimi dalijosi rašytojas žurnalistas Algimantas Čekuolis.

Daugelį metų mokslas teigė, kad žmogaus galvos smegenų ląstelės nustoja daugintis labai anksti, kad, skirtingai nei kiti mūsų organai ir audiniai, smegenys neatsinaujina ir su metais tik nyksta. Visi tuo tikėjome ir susitaikėme su mintimi, kad metams bėgant silpnėjantys protiniai gebėjimai yra natūralus dalykas, kad tokios senatvinės ligos kaip Alzheimeris ir kitos yra neišvengiamos. Laimė, mokslui žengiant į priekį, pateikiama vis naujų įrodymų, kad žmogaus nervinės ląstelės turi savybę atsinaujinti. Tyrimais nustatyta, kad net aštuoniasdešimtmečių sužadinti smegenų neuronai gali pranokti kai kurių jaunų žmonių nervinių ląstelių galimybes.

Ląsteles galima priversti daugintis

Kodėl vienų jaunų žmonių nervinės ląstelės neveikia taip, kaip kad kito garbaus amžiaus senjoro? Šis klausimas seniai kėlė mokslininkų susidomėjimą. Jiems buvo įdomu, kodėl daugelio žmonių galvose esantys neuronai visą gyvenimą snūduriuoja taip ir neprabudę. Kaip tas miegančias ląsteles pažadinti. Po ilgų eksperimentų nustatyta, kad tokios ląstelės prabunda ir ima aktyviai veikti, kai sistemingai yra miklinami protiniai gebėjimai. Jau seniai visiems žinoma, kad aktyvi protinė veikla (kryžiažodžių sprendimas, užsienio kalbos mokymasis, laiškų rašymas ir kt.) palankiai veikia smegenis. Teigiama, kad vieni studijų metai universitete net iki 20 proc. sumažina Alzheimerio ligos riziką, kad daug skaitantis, viskuo besidomintis žmogus geba iki žilos senatvės išsaugoti aukštą intelektą ir protinius gebėjimus.

Vis dėlto mokslininkai atrado dar vieną mūsų sąmonės, smegenų varikliuką. Amerikiečių, vokiečių ir britų neurofiziologų grupė, atlikusi eksperimentą, pastebėjo, kad vyresnio amžiaus žmonių smegenų ląsteles atsinaujinti labiausiai skatina nauji potyriai. Turbūt esate sutikę pašėlusių senjorų, kurie, seniai perkopę septyniasdešimties metų slenkstį, šokinėja parašiutu, nardo, kopia į kalnus. Jų akys kibirkščiuoja, jie geba flirtuoti, trykšta optimizmu ir skleidžia gerą energiją. Ištirta, kad tokių žmonių nervinės ląstelės dauginasi pašėlusiu greičiu. Anot tyrėjų, kasdienė, įprasta veikla, net ir įdomi, taip neskatina atkusti neuronų, kaip nauji dirgikliai ir išgyvenimai. Laimė, nebūtina kiekvienam ryžtis ekstremaliems potyriams, kad pažadintume miegančias nervines ląsteles. Anot mokslininkų, svarbiausia – gauti stiprių nekasdienių emocijų. Taigi jaunystės paslaptis slypi mūsų sąmonėje. Jei gyvenimas teka maršrutu namai–darbas–namai, vengiate susitikti su draugais, nepraskaidrinate gyvenimo rutinos naujais potyriais, pomėgiais, jūsų smegenys sensta greičiau.

Ilgalaikis stresas žudo ląsteles

Smegenų senėjimo procesus tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad žmonės, kurie gyvena atsipalaidavę, laužydami jų amžiui būdingus stereotipus, išvengia daugelio senatvinių ligų, išlieka aktyvūs ir darbingi iki pat mirties. O tie, kurie pasąmonėje susitapatina su savo amžiumi, sensta greičiau, ne pagal biologinį amžių. Tokie žmonės bijo užsiimti jų bendraamžiams nebūdinga veikla, nedrįsta pakvailioti, nusliuogti nuo kalno rogutėmis ar vakarėlyje sušokti rokenrolą. Be to, pastebėta, kad nuobodžiai gyvenantys žmonės sunkiau įveikia stresą nei patrakę senukai. O ilgai trunkantis stresas greitina senėjimą. Mokslininkų teigimu, žmogaus organizmas sutvertas gyventi apie 120 metų. O daugelio šešiasdešimtmečių (nugyvenusių tik pusamžį) smegenys būna it aštuoniasdešimtmečių. Taigi jei norite ilgai nesenti, išnaudokite savo pasąmonės galias, keiskite mąstymą ir nebijokite iššūkių. Išnaudokite kiekvieną minutę, stenkitės kaskart sužinoti ar pamatyti ką nors nauja, ir jūsų protas niekada nepasens.

Kai prisipažįstame, kad nieko nebenorime, kad nuo visko pavargome, kad niekas nebedžiugina, pasirašome sau mirties nuosprendį. Smegenys tai užfiksuoja ir ima vykdyti susinaikinimo „programą“.