Ar įmanoma išsaugoti aistrą ilgus metus? Santykių ekspertės Esther Perel įžvalgos
Susiedami savo likimą su mylimu žmogumi mes tikimės, kad visada būsime geriausi draugai ir karšti meilužiai. Bet psichoterapeutė ir santykių ekspertė Esther Perel teigia, kad iš esmės mes trokštame priešingų dalykų: norime jaustis saugūs, tačiau mus traukia ir nenuspėjamumas. Taigi, kaip išlaikyti aukštą jausmų temperatūrą?
Esther Perel ne pirmus metus ieško atsakymų į daugelį porų kankinančius klausimus. Kodėl seksas ima ir nublanksta net tada, jei sutuoktiniai myli vienas kitą taip pat karštai, kaip ir pirmomis pažinties dienomis? Kodėl intymumas negarantuoja gero sekso, nors yra manoma priešingai? Ir kodėl visa tai, kas uždrausta, yra taip erotiška? Kodėl nukrypimas į kairę sukelia tokią stiprią aistrą? Ir kuo meilė skiriasi nuo aistros?
Šiuolaikinių porų sunkumai
Esther Perel, tyrinėdama porų santykių problemas, pradeda iš tolo. Pasak jos, verta atkreipti dėmesį į faktą, kad šiuolaikiniai žmonės pirmąsyk istorijoje mėgina išsaugoti ilgalaikę seksualinę trauką savo partneriui tiesiog dėl savo santykių ateities. Šiais laikais intymūs santykiai neturi būti palaikomi dėl to, kad moteris pagimdytų kokius 14 ar daugiau vaikų (nes kai kurie jų neišgyventų, kaip dažnai pasitaikydavo mūsų proseneliams), ir ne todėl, jog tai jos vedybinė pareiga. Šiuolaikinės poros pirmą kartą istorijoje nori turėti ilgalaikį sekso partnerį ir kartu su juo patirti ilgamečių malonumų džiaugsmą, išsaugoti aistros kibirkštį.
Praeityje santuoka buvo ekonominė institucija, primena santykių ekspertė, ji suteikdavo tam tikrą socialinį statusą, saugumą, užtikrindavo bendrą gyvenimą kartu, dalinantis darbus ir bendraujant, o pagrindinis jos tikslas buvo palikuonys.
Tačiau šiais laikais norime, jog partneris suteiktų mums ne tik šiuos dalykus, tačiau dar ir trokštame, jog jis būtų geriausias draugas, patikimas patarėjas bei aistringas mylimasis.
Taigi, iš vieno asmens reikalaujame daugybės dalykų: tiek materialių, tiek nematerialių. Socialinis statusas, finansinis stabilumas, sveiki vaikai, o kartu dar ir kas nors nežemiško, paslaptingo ir įdomaus. Mes norime, kad kitas žmogus mums suteiktų ir komfortą, ir visą spektrą ekstremalių pojūčių, naujovių. Mes kartu norime tiek nuspėjamumo, tiek nenuspėjamumo.
Taigi, kodėl taip sunku išlaikyti aistrą, klausia Esther Perel? Pasak jos, svarbiausias dalykas ilgalaikiuose santykiuose – dviejų pagrindinių žmogaus poreikių suderinimas: viena vertus, mes trokštame saugumo, nuspėjamumo, patikimumo, pastovumo, tačiau, mes, vyrai ir moterys, taip pat norime nuotykių, naujovių, paslapties, rizikos, pavojaus ir netikėtumų. Taigi, ar apskritai įmanoma suderinti saugumo ir nuotykių poreikius šiuolaikinėje aistringoje santuokoje? Juk jie prieštarauja vienas kitam!
Tarp meilės ir aistros
Specialistė mano, kad aistros krizė susijusi su mūsų vaizduotės krize. Koks ryšys tarp meilės ir aistros? Kaip jos susiję ir kokiu būdu prieštarauja viena kitai? Meilė asocijuojasi su žodžiu „turėti“, o aistra asocijuojasi su „norėti“. Mylėdami mes norime turėti ir pažinti savo mylimąjį. Norime artimumo. Aistroje mes norime kažko kito. Aistrai reikalinga erdvė, ne saugumas.
Kada žmonės jaučia didžiausią trauką partneriui? Psichoterapeutė apklausė daugybę žmonių.
Pasak jos, vieni teigė, jog taip jaučiasi, kai po ilgo nesimatymo jie turi galimybę vėl būti kartu. Kiti didžiausią trauką jaučia tuomet, kai mato savo partnerį įsigilinusį į mėgstamą veiklą, švytintį ir pasitikintį savimi – tai būna pagrindinė aistros įsižiebimo priežastis. Aistra kyla, kai vienas gali pažvelgti į kitą tarsi iš šalies. Kai, regis, toks pažįstamas žmogus kelioms akimirkoms tampa paslaptingu. Tuo metu ir plyksteli aistros kibirkštis. Nes kartais, kaip sakė Marcelis Proustas, paslaptis slypi ne naujose vietose, o naujame požiūryje.
Yra žmonių, kurie jaučia trauką partneriui tada, kai jis juos nustebina ar prajuokina. Taigi, tai turi būti kažkas netikėto ar naujo. Seksualumas kuriamas žmogaus vaizduotėje.
Kodėl žmonės nebesimyli? Kodėl juose užgęsta ta aistros kibirkštis? Dauguma atsako, kad prastai jaučiasi, kad nekenčia savo kūno, kad jaučiasi senstantys, kad neskiria dėmesio sau pačiam, kad nesiseka darbe, kad nepasitiki savimi. Taigi, jie jaučiasi, lyg viduje būtų mirę. Ir kas gi juos galėtų atgaivinti?
Meilę puoselėjančios savybės, tokios kaip tarpusavio supratimas, saugumas, rūpestis ir atsakomybė už kitą asmenį dažniausiai yra pagrindinės aistrą slopinančios priežastys.
Meilės ir aistros paradokse glumina tai, jog meilę puoselėjančios savybės, tokios kaip tarpusavio supratimas, saugumas, rūpestis ir atsakomybė už kitą asmenį dažniausiai yra pagrindinės aistrą slopinančios priežastys. Nes aistra susijusi su dalykais, kurie slopina meilės jausmą – su pavydu, egoizmu, agresija, jėga, dominavimu, ištvirkavimu.
Dažnai naktį mus užveda tie dalykai, prieš kuriuos mes esame neigiamai nusiteikę dieną. „Žinote, erotiškoji žmogaus pusė nėra tokia jau politiškai teisinga. Jei visi svajotų tik apie pilną rožių lovą, mes nė neturėtume tokios įdomios temos pokalbiams“, – juokauja Esther Perel.
Priešybių kova
Kaip sujungti dvi priešybes – poreikius patirti saugumo jausmą ir laisvės troškimą, artumą kitam ir nepriklausomybę? Įsivaizduokite save kaip vaiką, kuris įsitaisęs ant kieno nors kelių, siūlo santykių ekspertė, – jam saugu ir patogu, bet visiems ateina metas, kai tenka keliauti į pasaulį.
Tai ir yra aistros užuomazga, kuri reikalauja mūsų smalsumo ir pasiryžimo nuotykiams. Ateis metas, kai tam vaikui ištarsite: „Pasaulis yra graži vieta. Pirmyn, keliauk! Nes ten tavęs laukia linksmybės.“ Tačiau galbūt verkšlensite: „Esu sunerimęs ir prislėgtas. Kas ten tokio žavaus? Ar mes neturime visko, ko mudviem reikia, čia, būdami drauge?“
Mes grįšime iš to pasaulio, su mumis grįš ir tas mažasis vaikas, kuris turės pamiršti savo asmenybės dalį, tam, kad neprarastų kitos. Mes paaukosime savo laisvę tam, kad neprarastume ryšio su mylimuoju, išmoksime mylėti rūpestingai, suteikdami saugumo jausmą, ir neišdrįsime nė akimirkai pasitraukti, kad atrastume ir suprastume save. Kuo daugiau mes susisiejame su kitu žmogumi, tuo stipresnis atsakomybės jausmas, tuo sunkiau, būdami dviese, mes galime atsipalaiduoti.
„Pastebėjau, jog yra dalykų, kurie būdingi erotiškoms poroms. Tos poros savo santykiuose turi daug erdvės. Tie vyrai ir moterys supranta, kad tai būtina ir suteikia vienas kitam daugiau laiko. Jiems aišku, jog glamonės prasideda ne likus penkioms minutėms iki lytinio akto. Glamonės prasideda iškart po paskutinio orgazmo. Ir jie suvokia, jog erotiniai jausmai nekyla vien tik prisilietus vienam prie kito.
Erotika – tai erdvė, kurioje jūs paleidžiate kontrolę iš savo rankų. Tai vieta, į kurią jūs nukeliaujate, kur nustojate būti geras pilietis, kur nustojate rūpintis kitais.
Erotika – tai erdvė, kurioje jūs paleidžiate kontrolę iš savo rankų. Tai vieta, į kurią jūs nukeliaujate, kur nustojate būti geras pilietis, kur nustojate rūpintis kitais. Atsakomybė ir aistra yra priešingybės. Tai tiesiog sunkiai suderinami. Erotiškos poros taip pat žino, jog aistra gali banguoti. Kaip ir mėnulis, kuris keliauja per savo fazių ciklą tai augdamas, tai dildamas. Tačiau tos poros žino, kaip tą aistrą vėl atgaivinti, nes jos sugebėjo paneigti mitą, spontaniškumo mitą, jog aistra tiesiog nukris iš dangaus,“ – tikina psichoterapeutė.