Apie MELO DETEKTORIŲ (dar kitaip vadinamą poligrafu), jo naudojimą bei galimybes daugiausia žinome iš įvairių filmų, realybės šou ir TV laidų. Detektyvai, besiaiškinantys žmogžudystes ar kitus nusikaltimus, pasitelkia šį prietaisą norėdami greičiau išspręsti bylą, gauti nenuginčijamą įrodymą, pasodinti už grotų nusikaltėlį arba paleisti į laisvę niekuo dėtą žmogų. Tačiau ar tikrai poligrafas yra patikimas ir kaip pavyko sukurti prietaisą, galintį atskleisti melą?
Ryžiai išdavikai
Visais laikais žmonės kaip įmanydami bandė „prigauti apgaudinėjantį“. Pirmieji melo išsiaiškinimo metodai taikyti dar senovės Kinijoje. Ten išminčiai anksti suprato, kad melas turi tiesioginį ryšį su stresu ir tokiais kūno siunčiamais signalais, kaip džiūstanti burna, seilių stygius. Norėdami pričiupti melagius, jie atlikdavo eksperimentą – panaudodavo tautiečių taip mėgstamus ryžius. Įtariamajam liepdavo jų pakramtyti ir užduodavo provokuojančius klausimus. Vėliau ryžiai būdavo išspjaunami, o atitinkama komisija vertindavo, ar įtariamojo ryžiai sausi, ar šlapi. Jeigu seilių dėl streso pasirodydavo nepakankamai, būdavo akivaizdu: žmogus meluoja.