Nr. 3 / 2023-06-08
Karūnuotas grožis: retai interviu dalijanti Reda Karosienė prisimena „Misis“ konkursų Lietuvoje užkulisius
Prieš tris dešimtmečius grožio konkursų bumas šovė aukštyn, jų laimėtojos per vieną naktį tapdavo įžymybėmis. Viena pirmųjų grožio karalienių, „Misis Lietuva ’94“ Reda KAROSIENĖ prisimena, kaip iš pėdkelnių vietoje rankovių ir pačių raukto tiulio kūrė sceninius kostiumus, vietoje skaistalų naudojo lūpdažius, bet kūnai ir veidai buvo ne plastinės chirurgijos gydytojų sukurti, o natūralūs. Viskas buvo taip tikra, kad ne visos konkursantės galėjo plačiai šypsotis – ką darysi, jei stinga poros dantų... „Tokie laikai“, – šypteli gerai konkursų virtuvę pažinusi Reda.
Atsipalaidavimui
Susitikimai
Lito tėvu pramintas Romualdas Visokavičius: „Mus stabdė KGB“
„Reikėjo elgtis taip, kad pinigų reforma žmonėms nebūtų pernelyg skausminga, kad nebūtų per daug piktų reakcijų ir ašarų. Ir sutvarkyti Lietuvos ūkį: iš apyvartos išimti milijonus spausdintų talonų, suvaldyti infliaciją ir įvesti tvirtą litą. Pavyko per pusę metų, nors ir patiems atrodė, kad tai – neįmanoma“, – į prisiminimus neria bene garsiausias šalies bankininkas Romualdas VISOKAVIČIUS. Lygiai prieš trisdešimt metų, 1993-iųjų birželio 25-ąją, Lietuvoje buvo įvesta nacionalinė valiuta, o jis imtas vadinti lito tėvu.
Likimai
Sunkiausią žydų tautai valandą jų gelbėtoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė įveikė baimę būti nužudyta
Krikščioniška moralė – aukščiau už baimę būti nužudytiems. Toks požiūris suteikė neįtikėtinos drąsos garsiojo menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio našlei rašytojai Sofijai KYMANTAITEI-ČIURLIONIENEI (1886–1958) ir jųdviejų dukrai Danutei (1910–1995) su vyru Vladimiru-Vladžiu (1909–2007) ZUBOVAMS. Sunkiausią žydų tautai valandą jie net neabejojo, kad privalo padėti pasislėpti pabėgusiems iš geto.
Iš arčiau
Gydytojų verdiktas kompozitoriui Andriui Kulikauskui: „Džiaukis, kad gyveni!“
Kompozitorius, muzikantas, aranžuotojas Andrius KULIKAUSKAS vėl lyg senais laikais vaikšto pasipuošęs džinsiniu kostiumu ir rišasi plaukus į kaselę. Tiesa, žingsniai šiek tiek sulėtėję, „nebe tie“, kartais tenka ir į sūnaus ranką pasiremti. Bet smagaus būdo nepakeitė nei sunkios ligos, nei kitokie gyvenimo trikdžiai. „Būn tep“, – vis dar žemaitiškai padainuoja kompozitorius. Nes tiesiog tep būn.
Asmenybė
Tarpukario Lietuvos veikėja Magdalena Avietėnaitė nepramušė „stiklo lubų“ vyrų pasaulyje
Ji negalėjo tapti ambasadore, bet daug padarė, kad jauna Lietuvos valstybė apie save praneštų pasauliui. Nesureikšmino išvaizdos, nors buvo viena elegantiškiausių to laiko šalies moterų. Ko gero, nemanė, kad jos gyvenimas išskirtinis ir gali būti kam nors įdomus, todėl nepaliko dienoraščių, užrašų, archyvo. Įtakingiausios tarpukario Lietuvos veikėjos Magdalenos AVIETĖNAITĖS (1892–1984) portretą istorikams, muziejininkams tenka dėlioti iš smulkiausių detalių.
Atodangos
Tiksliausią Vilniaus ikonografinę medžiagą prieš 200 metų sukūrė mūsų priešai
Kaip atrodė VILNIUS prieš du šimtus metų? Dabar istorikai jau gali tiksliai atsakyti į šį klausimą, o vilniečiai – savo akimis pamatyti XIX amžiaus miestą. Idealiai atkurti senojo Vilniaus vaizdo nebūtų buvę įmanoma, jei Nacionalinio muziejaus tyrėjams Maskvoje nebūtų pavykę rasti unikalios archyvinės medžiagos.
Skonis
Kantrybės reikalaujantis barbekiu procesas, kuriame pastangas atperka sultingas kepsnys
„Su kuo jums asocijuojasi kulinarinis vasaros sezonas? Man – iš BARBEKIU kepsninės vinguriuojančiais dūmais“, – šypsosi lauko virtuvės specialistas, laidų apie maistą kūrėjas, receptų knygos „Ant ugnies“ autorius Vylius Blauzdavičius. Nors toks gaminimo būdas – kantrybės ir išmanymo reikalaujantis procesas, pastangas atperka sultingas, minkštutėlis, dūmų aromatu persismelkęs kepsnys.
Jums gali patikti
