Ar sportas visada sveika? Kineziterapeutė – apie pavojingus sporto mitus

Šiame straipsnyje nekalbėsime apie profesionalųjį sportą, o tik apie tokį fizinį aktyvumą, kuris svarbus kiekvienam mūsų.

Pastaraisiais metais Pasaulio sveikatos organizacija ir daugelis kitų sveikos gyvensenos organizacijų vis aktyviau ragina žmones daugiau judėti. Jų kvietimai nelieka neišgirsti. Judėti, regis, tampa savotiškai madinga. Miestų parkuose, miškų takeliuose galima išvysti vis daugiau sporto entuziastų.

Kas bėgte, kas dviračiu, riedučiais ar su sportinio ėjimo lazdomis... Iš tiesų tai yra sveikintina iniciatyva. Šiuolaikinis pasaulis pernelyg užsisėdėjo. Tai – didžiulė problema. Statistika rodo, kad apie 70 proc. neinfekcinių lėtinių ligų sukelia būtent nejudrus gyvenimo būdas. Sėslaus, pasyvaus gyvenimo būdo pasekmės daro neigiamą įtaką visoms amžiaus grupėms, ypač vaikams.

TAIP PAT SKAITYKITE: Riedučiai – gražesnei figūrai ir efektyvesniam kalorijų deginimui

Dar praėjusio amžiaus pabaigoje retai išgirsdavome, kad paauglį kamuoja aukštas kraujospūdis ar lėtiniai sąnarių negalavimai. Šiandien panašios diagnozės medikų jau nebestebina. Prie kompiuterių augančios kartos vis prasčiau vystosi fiziškai, jas kamuoja įvairūs sveikatos negalavimai, kuriais skųstis galėtų nebent jų seneliai. Užtat nė neverta diskutuoti apie fizinio aktyvumo svarbą. Mankštinti, grūdinti, stiprinti kūną yra būtina bet kurio amžiaus žmonėms.

Kita vertus, sporto medikai ir kineziterapeutai pastebi, kad žmonėms labai trūksta kūno kultūros žinių, išmanymo apie savo kūną, jo fizines galimybes. Tai trukdo pasirinkti tinkamą aktyvią veiklą ir jos krūvį. Na, o netinkamai sportuodami kenkiame sveikatai ne mažiau (o kartais net labiau), nei gyvendami pasyviai.

Skubėkite lėtai

„Didžiausia rizika susigadinti sveikatą sportuojant gresia žmonėms, kurie pasirenka daug jėgų reikalaujančias sporto šakas, neapskaičiuoja savo jėgų ir atlieka per sunkius ir sudėtingus pratimus.

Jei norite pradėti sportuoti, bet nežinote, kaip tai daryti tinkamai, būtų geriausia, jei prieš tai pasitartumėte su specialistu – kineziterapeutu ar sporto mediku. Jis įvertins jūsų sveikatos būklę, fizinį pajėgumą, padės pasirinkti tinkamą krūvį ir tokią fizinę veiklą, kuri būtų iš tikrųjų naudinga sveikatai.

Neretas pradėjęs sportuoti trykšta nekantrumu ir entuziazmu, nori sportuoti kuo daugiau, kuo greičiau didinti krūvį. Vis dėlto patarčiau skubėti lėtai, leisti kūnui apsiprasti su nauja veikla. Ypač jei prieš tai gyventa pasyviai.

TAIP PAT SKAITYKITE: 5 testai: ar sveikos jūsų kepenys, širdis, ar negresia odos vėžys?

Kad ir kokią sporto rūšį pasirinktumėte, fizinį krūvį didinkite pamažu. Sportuodami neturėtumėte jausti diskomforto. Įvertinkite savo fizines jėgas. Jei pasportavę nejaučiate jokių nemalonių savijautos pokyčių, per kitą treniruotę krūvį galite padidinti (bet labai saikingai!) ir, priešingai, jei po sporto jaučiatės blogai, labai skauda raumenis, tai gali būti ženklas, kad krūvis per didelis.

Jei sportuodami jaučiate skausmą sąnariuose, nugaroje, širdies plote ar pan., liaukitės sportuoti. Taip nutikus pravartu pasitarti su specialistu. Šiais laikais yra sukurta įvairių metodų ir technologijų, kurios padeda ištirti žmogaus funkcines galimybes“, – teigia Kauno klinikos „Bendrosios medicinos praktika“ reabilitacijos skyriaus kineziterapeutė Živilė Kairiūkštienė.

Rizikos veiksniai

Fizinę veiklą reikia rinktis ypač apgalvotai ir atsakingai. Tinkamai pasirinktas sportas ar mankšta gali suteikti be galo daug naudos, o netinkamai – labai smarkiai pakenkti. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jei:

• daug metų gyvenote visiškai pasyviai;
• esate pensinio amžiaus;
• kenčiate dėl antsvorio;
• laukiatės kūdikio ar neseniai pagimdėte;
• sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, kamuoja epilepsija, astma, aukštas kraujospūdis;
• turite laikysenos sutrikimų, bėdų dėl stuburo, sąnarių, silpnų kaulų;
• neseniai patyrėte traumą, kaulų lūžių ar buvo atlikta operacija;
• vargina kiti rimti sveikatos negalavimai.

Pavojingi mitai

Bėgimas – itin veiksmingas lieknėjimo būdas. Tiesą sakant, kad bėgiojant krinta svoris – ne mitas. Ar teko kada matyti maratonininką su antsvoriu? Mitas yra tai, kad bėgimas – geriausias būdas pradėti lieknėti antsvorį turinčiam žmogui.

Jei metų metus jį, patogiai sėdėjusį ant sofos ir skanavusį bandeles, staiga priversite bėgti, organizmą ištiks šokas. Akimirksniu pakils pulsas, gali sustreikuoti širdis. Staiga pradėjus bėgioti turint antsvorio neretai nukenčia sąnariai, sausgyslės, stuburas.

„Turintiems antsvorio ir norintiems jo atsikratyti aktyvi veikla yra būtina. Bet jokiu būdu nesiūlyčiau pradėti nuo intensyvaus bėgimo. Iš pradžių puikiai tiks paprasčiausias greitesnis ėjimas ar pasivažinėjimas dviračiu. Žinoma, būtina tai daryti reguliariai. Labai svarbu keisti ir mitybos įpročius. Kasdienis aktyvus judėjimas ir tinkama mityba duoda puikius rezultatus“, – sako kineziterapeutė.

Kai svoris sumažės, o kūnas įpras judėti, galima pagalvoti ir apie bėgimą. Iš pradžių galite kaitalioti ėjimą ir trumpą bėgimą, paskui pereiti į lengvą ristelę, na, o dar vėliau gal ir maratonas prieš akis, kas žino... Bet kuriuo atveju svarbu atminti: jei norite, kad bėgimas būtų naudingas sveikatai ir nežalotų kūno, būtina išmokti bėgioti taisyklingai. Ši taisyklė galioja absoliučiai visiems, ne tik metantiems svorį.

Joga – ideali sveikatinimo sistema. Kai kalbame apie jogos sistemą, įsivaizduojame sveikata, jaunyste ir harmonija trykštantį jogą ar jogę puikiai išlavintu lieknu ir lanksčiu kūnu. Jogos sistema iš tikrųjų gali duoti nuostabių rezultatų, bet derėtų suvokti, kad tai ilgas ir nuoseklus procesas. Tai, kas žmones taip žavi žvelgiant į patyrusius jogus, apima ne vien fizinį, bet ir dvasinį, filosofinį aspektą, tam tikrus gyvenimo būdo ir mitybos ypatumus. Jei pradėsite jogą praktikuoti nesuvokdami jos esmės, rezultatai gali būti visiškai priešingi, nei įsivaizdavote.  

TAIP PAT SKAITYKITE: 3 jogos judesiai dailesniam užpakaliukui

„Joga yra tinkama fizinio aktyvumo forma, jeigu deramai įvertinamos žmogaus galimybės, jo amžius, ligos. Pradedantiesiems būtina profesionalaus jogos instruktoriaus priežiūra, nes pasitaiko išties nemažai atvejų, kai atlikdami jogos asanas žmonės patiria didelių sužalojimų vien dėl to, kad netinkamai įvertino savo jėgas ir panoro peržengti fizinių galimybių ribas“, – patirtimi dalijasi Ž. Kairiūkštienė.

Treniruokliai – geriausias prietaisas raumenims stiprinti. Kai kuriems žmonėms sveikas ir gražus kūnas asocijuojasi su tvirtais raumenimis. Vaikinai ypač yra linkę treniruoti pilvo presą, rankų raumenis, merginas žavi dailūs sėdmenys ir šlaunys be celiulito. Tokie žmonės renkasi treniruoklių salę. Ar tokį treniravimąsi galima vadinti sveikatai naudinga mankšta?

Pasak kineziterapeutės Živilės Kairiūkštienės, mankšta treniruoklių salėje yra gera fizinio aktyvumo forma pradedančiam sportininkui, jei tik šis nepervertina savo galimybių, t. y. objektyviai pasirenka tinkamus pratimus ir krūvį, fizines jėgas atitinkančius svorius ir kt.

„Mankštinantis treniruoklių salėje (ir ne tik) labai svarbu nepamiršti, kad žmogų sudaro ne vien tik kelios raumenų grupės. Visas mūsų organizmas yra vientisa sistema, o tam, kad ši sistema funkcionuotų harmoningai, būtina stiprinti visas raumenų grupes.

Kai viena raumenų grupė yra daug stipresnė už kitas, gerokai padidėja traumų tikimybė. Taigi, jei norite, kad sportas būtų visavertis ir naudingas sveikatai, dar viena svarbi sąlyga: reikia treniruoti ne tik raumenis, o kartu lavinti ir ištvermę, lankstumą, pusiausvyrą, koordinaciją ir kitas fizines savybes.“

TAIP PAT SKAITYKITE: 11 gyvenimo būdo pokyčių pradėjus aktyviai sportuoti

Pavojingos sporto šakos

Ne visada sportas tampa pavojingas dėl konkrečios sporto šakos specifikos. Nemažai traumų sportuojant kyla dėl to, kad žmonės pervertina savo fizines galimybes ir patys prišaukia bėdą. Dar viena problema – diletantizmas. Daugybė žmonių yra įsitikinę, kad mokytis pasirinktos sporto šakos technikos, įgyti apie ją žinių, pamažu tobulinti įgūdžius – tuščias laiko švaistymas.

Kalnų slidinėjimas. Tai labai populiari ir daugelio mėgstama žiemos sporto šaka. Bet ir gana pavojinga. Prisiminkime kad ir liūdnai pagarsėjusią profesionalaus lenktynininko M. Schumacherio slidinėjant patirtą traumą. Slidinėjimas gali būti pavojingas ne tik ekstremaliems, didelį greitį mėgstantiems slidininkams. Susižeisti ypač rizikuoja ir pradedantieji, kurie pasirenka netinkamą inventorių, renkasi įgūdžių neatitinkančias trasas ir greitį, čiuožia savamoksliškai – neturi tinkamų slidinėjimo technikos pagrindų.

Alpinizmas. Pasivaikščioti turistiniais kalnų takeliais galima ir neturint didelio fizinio pasirengimo. Tačiau, jei traukia kopti aukščiau, stačiau, sudėtingiau, neišvengiamai būtinas išmanymas, tinkama parengtis ir įranga. Antraip galima ne tik patirti rimtų traumų, bet ir apskritai žūti. Tai liudija kalnuose nuolat pasikartojantys nelaimingi atsitikimai.

Jojimas. Daugiausia traumų kyla nukritus nuo žirgo. Ypač jei šuoliuojama dideliu greičiu. Šios traumos dažniausiai įvyksta ne dėl žirgo, o dėl paties raitelio kaltės, jo padarytų klaidų tinkamai neįvertinus savo parengties ir patirties.

Ilgų nuotolių bėgimas. Iššūkį įveikti 42 km 195 m ryžtasi daugiatūkstantinės pasaulio bėgikų minios. Deja, kai kam šis išbandymas baigiasi ligonine ar net kapais. Ir vėlgi viskas dėl to, kad neatsižvelgiama į savo fizines galimybes. Tai nereiškia, kad maratoną gali įveikti tik profesionalūs sportininkai. Jį sėkmingai įveikia ir tie bėgikai bei bėgikės, kurie sistemingai ir išmintingai treniruojasi.