Ar tavo gyvenimo būdas gali sukelti vėžį?

Ši liga – XXI amžiaus baubas. Nors vėžys neduoda žmonijai ramybės jau nuo seniausių laikų, pastaraisiais šimtmečiais sergamumas juo ypač padidėjo. Nejučia ateinanti ši klastinga liga pakerta žmogų akimirksniu. Taigi pažeriame šiek tiek faktų apie baisųjį vėžį, juk retkarčiais gyvenime tokia informacija tikrai gali praversti...

• Pasak mokslininkų, smarkiai padidėjusį žmonių sergamumą vėžiu gali lemti kelios priežastys: pirma – žmonės gyvena ilgiau, tad  rizika susirgti vėžiu atitinkamai didėja, antra – civilizacijai sparčiai progresuojant, žmogui tenka dažniau kontaktuoti su cheminėmis medžiagomis, radiacija ir kt. Taip pat nederėtų pamiršti rūkymo žalos, oro taršos, nedidelio fizinio aktyvumo. Pavyzdžiui, maždaug prieš šimtmetį Jungtinėse Valstijose vidutinė gyvenimo trukmė buvo 49-eri metai. Tuomet žmones paprastai pakirsdavo infekcijos, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Aišku, šiandien efektyvūs gydymo metodai, kraujagyslių intervencijos, širdies operacijos, antibiotikai traukia žmones iš šių ligų liūno, bet dabar gyvename tokiame amžiuje, kai natūraliai padidėja rizika susirgti vėžiu.

• Maždaug 5–10 proc. vėžinių ligų būna paveldimos. Daug auglių vystosi kaip sintezė su paveldėjimu ir aplinka susijusių veiksnių.
• Kone 90 proc. plaučių vėžio atvejų neatsiejami nuo rūkymo. Per pastarąjį dešimtmetį tabakas pražudė net 50 mln. žmonių. Jeigu taip tęsis ir toliau, tuomet per šį amžių nuo rūkymo ir cigarečių  poveikio mirs 1 mlrd. žmonių, t. y. kas 6 s vėžys pasiglemš po vieną plaučių vėžiu sergantįjį.
• Žmonėms, miegantiems mažiau nei 6 val. per parą, kyla didesnė grėsmė susirgti storosios žarnos vėžiu nei tiems, kurie snaudžia ilgiau.
• Dvi svarbiausios vėžio ypatybės: be galo spartus ląstelių dauginimasis ir šios ligos plitimas į kitas kūno dalis (metastazės).
• 2008 m. visame pasaulyje buvo užregistruota  apie 12 667 500 naujų vėžio atvejų. Daugiausia jų aptikta Rytų Azijoje (3 720 000 sergančiųjų vėžiu) ir mažiausiai Mikronezijoje (700 vėžininkų). Šiaurės Amerikoje buvo 1 603 900  naujų atvejų.
• 1/8 visų pasaulio mirčių susijusios su vėžiu. Nuo šios ligos mirštama dažniau nei nuo AIDS, tuberkuliozės ir maliarijos kartu sudėjus.
• Vėžys – viena pagrindinių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse ir antra (t. y. po širdies ligų) pagal mirčių dažnumą besivystančiose šalyse. Pasaulyje širdies ligos – pats pavojingiausias žmonių žudikas.

• Remiantis statistiniais duomenimis, 2008 m. dėl vėžio pasaulį paliko 7,6 mln. žmonių, atitinkamai būtų  21 000 mirčių per dieną. 2030-aisiais mokslininkai prognozuoja 21,4 mln. naujų vėžio atvejų ir apytiksliai 13,2 mln. žmonių mirčių nuo vėžio.
• Mokslininkų teigimu, daugiau nei pusei visų vėžio atvejų ir mirčių nuo šios ligos  galima užkirsti kelią.
• Vėžiu sergantieji dukart daugiau linkę į savižudybę. Beje, vyrai, sužinoję šią baisią diagnozę, dažniau nei moterys ryžtasi atsisveikinti su gyvenimu.
• Pasak mokslininkų, atominės jėgainės sprogimas Černobylyje ypač prisidėjo prie sparčiai didėjančio sergančiųjų vėžiu skaičiaus augimo.

• Artimuosiuose Rytuose dauguma moterų atsisako medicininės krūtų patikros tik dėl to, kad jas turėtų apžiūrėti vyriškosios lyties gydytojas.
• Pasaulyje gyvena 28 mln. žmonių, įveikusių šią baisią XXI a. ligą.
• Apie 77 proc. visų vėžio atvejų buvo diagnozuota žmonėms, sulaukusiems 55-erių ir vyresniems.
• Dėl prastos burnos higienos gali pradėti varginti dantenų uždegimas. Bėgant laikui, didelis uždegimas organizme padidina auglio atsiradimo riziką.
• Vaikų neturinčioms moterims arba toms, kurios jų susilaukė vyresnės nei 30 metų, gresia didesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu nei toms, kurios pastojo būdamos jaunesnio amžiaus.
• Iš visų vėžio formų vyrai dažniausiai serga plaučių, prostatos ir skrandžio vėžiu, o moterys – krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos.