Arbatos gėrimo tradicijos: ir gyvenimo filosofija, ir būdas atsipalaiduoti

Indiška prieskonių arbata

Indija gamina ir sunaudoja daugiau arbatos nei bet kuri kita šalis pasaulyje. Prieskonių arbata yra nacionalinis Indijos gėrimas ir jo paragauti galima beveik ant kiekvieno kampo. Jei kada nors keliausite į Indiją (atminkite, kad čia svečiai gali užsukti bet kuriuo metu be įspėjimo), būsite pavaišinti saldaus, pieniško gėrimo su prieskoniais, kuris, beje, populiarėja ir Lietuvos kavinėse.

O jei turėsite galimybę aplankyti nuostabiąją Indija, aplankykite ir arbatos muziejų Munnar. Čia galima sužinoti tradicinės arbatos gamybos subtilybių.

Prieskonių arbata yra nacionalinis Indijos gėrimas ir jo paragauti galima beveik ant kiekvieno kampo.

Japoniška arbatos gėrimo ceremonija

Japonams arbata yra svarbi kultūros dalis. Šią kultūros dalį jie perėmė iš kinų. Be to, arbatos gėrimo ceremonijos tradicija neatsiejama nuo dzenbudizmo filosofijos. Šio ritualo papročiai Japonijoje susiformavo maždaug XV amžiuje. Tuo metu japoniškuose soduose atsirado vadinamieji arbatos gėrimo paviljonai. Jie buvo skirti specialiai arbatos gėrimo ceremonijai.

Arbatos gėrimo ceremonijoje svarbi kiekviena smulkmena: aplinka, arbatos gaminimo indai, svečių ir pačių šeimininkų drabužiai. Arbatos ruošimo ir gėrimo ceremonijoje naudojami net dvidešimt keturi įrankiai. Daugiausiai jų yra keraminiai.

Mėtinė marokietiška arbata

O štai jei keliausite į Maroką, tikėtina, kad būsite pavaišinti tradicine mėtų arbata. Ji karštame Maroke šiek tiek atvėsina ir kūną, ir protą. Patys marokiečiai ją geria net kelis kartus per dieną. Seniau vyravo tradicija šią arbatą ruošti prie svečių akių, kai kur iki šiol taip ir daroma. Arbata supilstoma į dailias, tradiciniais marokietiškais raštais puoštas stiklinaites. Jei yra svečių, arbata patiekiama tris kartus. Kiekvienas puodelis simbolizuoja skirtingus dalykus: gyvenimą, meilę ir mirtį.

Popietinė britų arbatėlė

Britanijos žmonės negali gyventi be šio gėrimo, kurį atsivežė iš Indijos. Nors daugelyje šalių kava dabar populiariausias gėrimas, Britanijoje arbata yra vis dar pirmoje vietoje. Britai mėgaujasi juodąja arbata su pienu.

Dar ir dabar diskutuojama, kokį ir kada geriausiai jį pilti. Seniau buvo manoma, kad pirmiau reikia pilti pieną, o tik tada arbatą. Vėliau nebelaikyta nusižengimu, jei pienas buvo pilamas tiesiai į arbatą. Visgi daugelis lieka prie senojo metodo: pirmiau į puodelį pilti pieną ir tik tada arbatą. Prie tokios arbatos britai nevengia pasigardžiuoti sausainiais ar gabalėliu pyrago. Nuo to ceremonija tampa tik malonesnė.

Kinija: arbatos dinastija

Tradicinė kinų arbatos ceremonija turi daugybę ritualų. Ir iki šiol kinai jų laikosi. Šiai arbatai užvirti reikia šaltinio vandens, kuris simbolizuoja tyrumą. Svečiai pirmiausiai pauosto arbatos lapelius, sudėtus į specialų pailgą medinį indelį. Tad jei būsite Kinijoje ir teks sudalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje, skirkite tam išskirtinį dėmesį. Kuo arbata stipresnė, tuo geriau. Po to reikia pašildyti arbatinuką ir puodelį. Pylimas irgi ypatingas – pilama ne atskirai į kiekvieną puodelį, visiems vienu metu. Gerti taip pat reikia tada, kai šeimininkas paragina. Kinai arbata mėgaujasi neskubėdami, iš lėto, nes tai – visa filosofija.

Sviestinė tibetietiška arbata

Tibete arbatos kultūra susideda iš dviejų tradicinių arbatos rūšių. Tai yra sviestinė ir saldžioji pieniška arbata, kurios paragauti galima tik Tibete. Tačiau tibetiečiams patinka ir kitų rūšių arbatos, pavyzdžiui, žalioji, juodoji.

Tradicinė sviestinė arbata verdama iš arbatmedžio lapų, jako pieno sviesto ir druskos. Pagal tradicijas, ji turėtų būti verdama beveik pusę dienos, kol vanduo tampa rudas. Po ilgo virimo nukošiamas, supilstomas į stiklinaites.

Sviestinė arbata yra viena populiariausių. Tibeto gyventojai prieš darbą paprastai geria būtent šį gėrimą, be to, vaišina ir svečius. Sakoma, kad klajokliai išgeria iki 40 puodelių per dieną. Tokia arbata teikia daug energijos, yra kaloringa. Be to, šios arbatos gėrimas padeda išvengti lūpų skilinėjimo.