Septynerius metus Šveicarijoje gyvenanti Jurgita Vasiliauskaitė – laisvai samdoma architektė, kurios darbo braižą klientai pirmiausia pamato įžengę į moderniai įrengtą biurą pačiame Ciuricho centre. Savarankiškumą ir nepriklausomą gyvenimo būdą vertinanti lietuvė domisi ne tik su darbu susijusiomis sritimis – jai patinka išlėkti pasidairyti po pasaulį ir pati su malonumu aprodo jaukiausias bei įdomiausias miesto vietas.
Įvaizdis
„Šveicarijoje viskas daroma preciziškai arba nedaroma apskritai. Tai šalis, kurioje pievos žaliuoja žiemą ir vasarą, blizga ne tik gatvės, bet ir šiukšliadėžės, kur nelegalu vėlyvais vakarais naudoti skalbimo mašiną, bet legali prostitucija. Geras darbas, geri atlyginimai, patogūs namai, reguliarios atostogos – idiliškas šveicariškas gyvenimas. Ar įdomus? Tai jau atskira diskusija. Mano istorija šiek tiek kitokia. Dirbu laisvai samdoma architekte ir dalyvauju kelių startuolių veikloje. Toks gyvenimo būdas nei labai šveicariškas, nei labai romantiškas, užtat tikrai nėra nuobodus.“
Namai
„Gyvenu viename šiuo metu geidžiamiausių rajonų Kreis 4. Jis populiarus, nes jame – dizainerių butikai ir mažos įdomios parduotuvėlės, parkai, kino teatrai, galerijos, architektų ir dizainerių studijos, begalė restoranų, pilnos žmonių kavinės. Ir visa tai – pačiame miesto centre, tačiau turistų nesutiksite.“
Laisvalaikis
„Laisvalaikis Ciuriche dažniausiai susijęs su gamta, o ji čia nepakartojama – kiekvienas atostogų kadras vertas atviruko. Vasarą einama į žygius vienu iš šimtų kalnų maršrutų (galima rinktis priklausomai nuo fizinių galimybių) – visi jie tikrai įspūdingi. Turbūt didžiausia prabanga vietos gyventojams (ir, žinoma, turistams) – per pietų pertrauką ar po darbo įšokti į Ciuricho ežerą ar Limato upę pačiame miesto centre. Čia įprasta banko tarnautojui greitai atsivėsinti ežere ar upėje ir, vėl apsivilkus kostiumą, grįžti į tarnybą – visa tai tų pačių finansinių institucijų panosėje. Kadangi mano biuras irgi prie upės, mėgstu leisti laiką su draugais viename iš vadinamųjų BADI – oficialių miestui priklausančių infrastruktūrų, kur įrengtos persirengimo kabinos, dušai, kavinės, gultai, skėčiai ir t. t. BADI būna visokių: skirtų tik moterims arba tik vyrams, šeimoms, jaunimui, su smėlėtais paplūdimiais, idealiai žaliomis pievelėmis ar plūduriuojančiomis ant vandens platformomis. Įėjimas nemokamas arba už simbolinę kainą. Vakarais BADI pakeičia savo veidą: tai gali būti baras, kuriame vyksta gyvo garso koncertai, lauko kino teatras, o gal klubas, kuriame nusimetami batai ir po žvaigždėtu dangumi šokama salsa. Pasibaigus sezonui dauguma šių įstaigų uždaromos, tačiau kai kurios atidaro saunas – iš jų įkaitus galima nerti tiesiai į ežerą!“
Žiemos
„Žiemą šveicarai laisvalaikį dažnai leidžia kalnuose. Nesu aistringa slidinėtoja, tačiau šalyje įprasta šį sportą pradėti praktikuoti dar mūvint sauskelnes. Taigi susitaikykite su tuo, kad net dorai nešnekantys pampliai slidinėjimo trasoje jus tikriausiai pranoks savo įgūdžiais.“
Sportas
„Šveicarai itin sportiški. Čia nieko nuostabaus kopiant į kalnus būti aplenktam grupės aštuoniasdešimtmečių. Šiek tiek laiko esu praleidusi Indonezijoje, ten susidomėjau joga ir dabar esu didelė jos aistruolė, tačiau mėgstu išbandyti ir naujas sferas. Pasirinkimas Ciuriche didelis ir alternatyvų tikrai netrūksta. Teko ir baseine pasimankštinti su grupe labai sportiškų močiučių, ir cirko lankus sukti, o kur dar šokiai, plaukimas, mankšta šokinėjant nuo tramplino, kikboksas, akrobatinė joga, polas, tenisas, badmintonas, vandenlentės, zumba, pilatesas – daug išmėginta siekiant atrasti save.
Esu lankiusi ne vieną dešimtį jogos studijų Ciuriche. Čia populiaru jogos pamokas organizuoti neįprastoje erdvėje – ar tai būtų vandenlenčių joga vidury ežero šviečiant mėnulio pilnačiai; ar įvairiose terasose, kur atsiveria nuostabi panorama; o gal tiesiog išvyka kelioms dienoms į kalnus praktikuoti su grupe bendraminčių. Tačiau mano išvada paprasta: svarbu ne tiek sporto šaka, kiek treneris. Geras treneris sugebės sudominti viskuo. Turiu kelis mėgstamus – jų pratybas ir stengiuosi lankyti. Bet neužmirštu ir eksperimentuoti, nes taip įdomiau!“
Parduotuvės
„Pagrindinė apsipirkinėjimo gatvė Bahnhofstrasse laikoma kone brangiausia pasaulyje – vienas kvadratinis metras nekilnojamojo turto čia nuomojamas už 10 000 Šveicarijos frankų. Paradoksas, tačiau pastaraisiais metais ją vis labiau okupuoja vieni pigiausių – greitosios mados – namų. Žinoma, vis dar rasite ir įprastų prabangių prekių ženklų.
Ko verta pasidairyti Bahnhofstrasse? Šokolado. Mano mėgstamiausioje parduotuvėje „Laderach“ (Bahnhofstrasse 106, 8001) galima įsigyti įvairiausių skonių skaldyto šokolado. Šokoladinių triufelių ir luxemburgerli (šveicariška prancūziškų macarons versija) nusipirkite „Sprungli“ parduotuvėje (Bahnhofstrasse 21, 8001), kuri pelnytai vadinama Ciuricho šokolado institucija. Jei planuojate įsigyti Šveicarijos simbolį ir ypač praktišką daiktą (jį visada turiu ir savo rankinėje) – šveicarišką peiliuką, užsukite į „Victorinox“ (Rennweg 58, 8001). Na, ir, žinoma, laikrodžiai: jų Bahnhofstrasse išvysite šimtus ar net tūkstančius – jei ir neplanuojate pirkti, užeikite pasimatuoti ir pasiklausyti apie itin įdomų bei subtilų mechaninių laikrodžių gaminimo meną.
Kitas jau nacionaliniu simboliu tapęs prekės ženklas – „Freitag“, gaminantis rankines iš perdarytų sunkiasvorių mašinų tentų. „Freitag“ (Geroldstrasse 17, 8008) verta aplankyti ne vien dėl rankinių, bet ir dėl įspūdingos architektūros. Šalia įsikūrusios mažos parduotuvėlės ir kavinės – ši zona populiari tarp vietinių. Dizaino mėgėjams dar rekomenduoju netoli Ciuricho (valanda kelio) esančią baldų gamintojo „Vitra“ parduotuvę (Romerstraße 101, 79576 Weil am Rhein). Turbūt nėra nieko labiau atspindinčio šveicarišką estetiką interjero srityje.“
Menas
„Menas, ypač šiuolaikinis, Ciuriche vertinamas, tausojamas, į jį daug investuojama, tad lankytinų vietų nepasirodys per maža. Visada stengiuosi nepraleisti vieno svarbiausių meno pasaulyje renginių kaimyniniame mieste Bazelyje „Art Basel“. Jei norite pajusti tikrą to pasaulio pulsą, planuokite kelionę birželio mėnesį iš anksto, nes viešbučiai tiek Bazelyje, tiek Ciuriche būna sausakimši. Išvysite nuo pripažintų klasikų iki garsiausių, trokštamiausių, skandalingiausių esamų ir būsimų šiuolaikinio meno žvaigždžių, o jei pasiseks – net sutiksite asmeniškai. Šiuo laikotarpiu vyksta begalė kitų alternatyvių meno renginių abiejuose miestuose.
Pasidomėkite, kas rodoma pagrindiniame Ciuricho meno muziejuje „Kunsthaus“ (Heimplatz 1, 8001), „Migros Museum of Contemporary Art“ (Limmatstrasse 270, 8005) ar dizaino muziejuje „Museum fur Gestaltung“ (Toni-Areal, Pfingstweidstrasse 96, 8005). Aplankykite ir mažas galerijas: jų mieste – dešimtys (senamiestyje, Niederdorf, Kreis 4 ir Kreis 5).“
Restoranai
„Kokia kelionė į Ciurichą be įžymiojo šveicariško sūrio fondiu, gaminamo su baltuoju vynu ar šampanu, ir jame mirkomais duonos gabaliukais? Fondiu rekomenduoju išbandyti „Swiss Chuchi“ restorane (Rosengasse 10, 8001) arba žiemos metu duris atveriančiame „Frau Gerolds Garten“ (Geroldstrasse 23 / 23A, 8005). Senamiestyje verta sustoti taurės vyno ir šveicarų mėgstamos picos flammkuchen jaukioje „Cafe Henrici“ (Niederdorfstrasse 1, 8001), kur vyksta ir gyvos muzikos koncertai. Jei norite pasijusti istorijos dalimi, užeikite į „Cabaret Voltaire“ (Spiegelgasse 1, 8001), kur prasidėjo DADA menininkų judėjimas ir vakarus leisdavo gretimai gyvenęs Leninas. Dieną pradėkite vėlyvaisiais pusryčiais populiarioje „Babuʼs Bakery“ (Lowenstrasse 1, 8001). Vegetarams ir tiesiog gero maisto mėgėjams būtina užsukti į seniausią pasaulyje vegetariško maisto restonarą „Hiltl“ (Sihlstrasse 28, 8001). Linkusiems eksperimentuoti siūlau rasti laiko vakarienei tamsoje „Blinde Kuh“ (Muhlebachstrasse 148, 8008): maistą patiekia neregiai ir jį ragausite aklinoje tamsoje, tad naujos emocijos ir potyriai garantuoti.
Tendencijų sekėjams verta apsilankyti naujai atidarytame NENI restorane (Langstrasse 150, 25hours Hotel, 8004) – ne tik puikus interjeras, maistas, bet ir įdomi publika. Apskritai Langstrasse yra ta gatvė, kur visas įdomumas tik prasideda: gyvenimas verda ir apstu kontrastų. Čia vis dar rasite prostitučių ir narkotikų, čia susitelkę populiariausi klubai ir barai, taip pat brangūs loftai, restoranai, kūrėjų studijos. Tai populiariausia vieta susitikti su draugais taurės vyno po dienos darbų. Įkvėpimo ir idėjų apie tai, kas įdomaus vyksta Ciuriche ar ką būtų verta pamatyti, pasisemkite iš vietinės tinklaraštininkės Ariane Tavakol (discoveroutloud.com): ji padės atrasti paslėptų ir naujų miesto perliukų.“
Klubai
„Norintiems pajusti naktinį Ciuricho gyvenimą siūlau užsukti į populiarų, bet vis dar pogrindinę atmosferą propaguojantį klubą „Zukunft“ (Dienerstrasse 33, 8004) ar „Kauz“ (Ausstellungsstrasse 21, 8005), kur įėjimo nežymi jokie ženklai, o didžėjus tikriausiai gros sėdėdamas ant sofos. Ciuricho gyventojai į klubus eina ne, kaip įprasta, savaitgaliais, bet ketvirtadienio vakarais, nes savaitgaliais klubus užkemša publika, suvažiavusi iš aplinkinių miestų.“
Transportas
„Šveicariški traukiniai tikrai verti savo krašto įžymybės titulo: viešasis transportas – pagrindinė susisiekimo priemonė, o važiavimas mašina mieste ir parkavimo vietos paieškos – tikras galvos skausmas. Tiesa, viešasis transportas nėra pigus (dienos bilietas Ciuriche kainuoja 8,80 Šveicarijos franko), bet jis visada švarus, šiltas, patogus ir atvyksta laiku. Šveicariška precizika neatsiejama visa ko dalis – traukinių ir tramvajų tvarkaraštis toks tikslus, kad pagal jį galima nustatinėti laikrodį. O jei traukinys vėluoja vos minutę, pastebiu save ir aplinkinius stotelėje bepradedančius raukytis.
Kita populiari transporto priemonė, kurią renkuosi ir aš, – dviratis. Kadangi miestas gana nedidelis ir lygaus reljefo, šis susisiekimo būdas idealiai pasiteisina. Atvykusiems iš kitur taip pat yra išeitis: galima iš miesto nemokamai „pasiskolinti“ dviratį – „Züri rollt“ suteikia galimybę juo naudotis palikus 20 Šveicarijos frankų užstatą. Važinėkite, kiek norite, tik grąžinkite prieš darbo laiko pabaigą į vieną iš aptarnavimo stočių.“
Gatvės gyvenimas
„Esant geram orui, populiaru rengti piknikus prie vaizdingo Ciuricho ežero, esančio miesto centre. Prisėskite ant minkštos žolytės ar suoliukų promenadoje palei ežerą, grožėkitės fantastišku vandens bei snieguotų kalnų viršūnių peizažu ir klausykitės gatvės muzikos. Aplankykite Lindenhof kalvą, nuo kurios atsiveria puikus senamiesčio vaizdas, arba surenkite ekskursiją į vieną iš kalvų Uetliberg, nuo kurios matysite ne tik miesto, bet ir ežero panoramą.
Jei norite išvysti kitokį Ciurichą, planuokite kelionę rugpjūčio mėnesį ir prisijunkite prie milijoninės minios, šokančios miesto centre: „Gatvės paradas“ – vienas didžiausių technomuzikos festivalių pasaulyje. O gal jums labiau prie širdies disko muzika? Tada privalote apsilankyti riedučių diskotekoje (www.rollschuhdisco.ch). Nesidrovėkite rinkdamiesi aprangą šiam vakarėliui – geros emocijos garantuotos!“