Aromaterapeutė A. Papaitė: Eteriniai aliejai gali pagerinti gyvenimo kokybę
Įvairūs kvapai lydi mus kasdien. Kai kurie jų tokie įprasti, kad net nesuvokiame, jog juos užuodžiame. Kitus užuodžiame vos įkvėpę jais persismelkusio oro. Kvapus mes siejame su žmonėmis ir vietomis. Jie nesunkiai mus paveikia – nuo vienų ima skaudėti galvą, kiti suteikia energijos arba kaip tik atpalaiduoja.
Turbūt geriausiai kvapus supranta ir išmano aromaterapeutai. Apie meilę kvapams ir kvapų kūrimo subtilybes pasakoja aromaterapeutė, nuotolinių mokymų lektorė Aistra Papaitė.
– Aistra, esate sertifikuota aromaterapeutė, mokslus krimtote JAV ir Kanadoje. Gal galite papasakoti, kokia tai specialybė? Kodėl ji tokia reta Lietuvoje?
– Aromaterapija galime vadinti psichinės ir fizinės gerovės praktiką, kuriai naudojamos augalinės substancijos, įskaitant ir eterinius aliejus, CO2 ekstraktus, absoliutus, augalinius aliejus ir kita. Tai ir mokslas, ir menas. Norėdamas būti aromaterapeutu, turi sujungti botanikos, chemijos, biochemijos, farmakognozijos, dermatologijos ir kitų sričių žinias.
Aromaterapija Lietuvoje išpopuliarėjo gana neseniai. Taigi, kai pati sugalvojau pažinti šią sritį giliau, nuoseklių aromaterapijos mokymų Lietuvoje nebuvo. Dėl šios priežasties nusprendžiau tobulintis užsienyje. Tuo metu jau buvau baigusi chemijos studijas ir studijavau biocheminę analizę (magistro studijų programa) VDU.
Dabar, kai esu įgijusi reikiamų žinių bei praktinės patirties, pati vedu gyvus ir nuotolinius aromaterapijos mokymus pradedantiems ir jau pažengusiems kvapų gamybos entuziastams.
– Kodėl pasirinkote tyrinėti kvapus? Juk pirmasis jūsų išsilavinimas -chemikės. Atrodo, kad chemiko tyrimų objektu galėtų būti bet kas.
– Augalų pasaulis mane domino nuo vaikystės. Jau tada, braidydama po pievas, tyrinėjau gamtą, stebėdavau augalų vegetacijos periodus, žinojau, kokius augalus galima pasitelkti pirties procedūroms, koks augalas tinka arbatoms, ką naudoti susižeidus ar kokia augalinė žaliava bus tinkama peršalus. Būdama paaugle gavau dovanų levandų eterinio aliejaus buteliuką. Levandų kvapas mane tik dar labiau paskatino domėtis tuo, kas gi yra tas kvapas, kaip jis išgaunamas, kaip jį galima panaudoti. Vėlesnės chemijos studijos sustiprino mano smalsumą ir norą geriau pažinti augaliją, išmokti išgauti skirtingus augalų ekstraktus ir juos panaudoti kasdieniame gyvenime.
– Ką jums apskritai reiškia kvapas? Kokius kvapus pati labiausiai mėgstate?
– Mus supa labai daug skirtingų kvapų. Tai didžiulė gamtos dovana. Aš pati kvapais mėgaujuosi. Ypač mėgtu natūralius gamtos kvapus, pvz.: pušyno kvapą, tvyrantį ore karštą vasaros dieną, kai ant žemės nukritę spygliai susimaišo su samanų kvapu; taip pat besikeičiančius kvapus, kuriuos galima užuosti plaukiant Lietuvos upėmis. Žinoma, visada džiaugiuosi, kai užuodžiu savo gaminamo augalų vandens (hidrolato) ar pirmųjų eterinio aliejaus lašelių, išlašančių pro varinį alembiką (distiliavimo aparatą) aromatus. Mane turbūt labiausiai žavi dinamika, nuolatinė kaita, dermė ir poveikis mūsų emocinei būsenai.
– Kurie kvapai labiausiai atpalaiduoja po sunkios darbo dienos? Kurie gerina emocinę būklę ar sveikatą?
– Jei kankina nemiga, jaučiate nerimo sukeltą įtampą, naudokite bergamočių (Citrus bergamia), levandų (Lavandula angustifolia), kvapiųjų kanangų – Ylang (Cananga odorata) eterinius aliejus. Geriausia būtų pagarinti šių aliejų mišinį kambaryje prieš miegą, o jei neturite garintuvo, galima tiesiog užlašinti kelis lašus ant servetėlės ir įkvėpti aromato.
Susikoncentruoti padės vetiverijų (Vetiveria zizanioides) eterinis aliejus, kuris ramina centrinę nervų sistemą, atpalaiduoja bei palaiko imuninės sistemos veiklą. Šis eterinis aliejus puikiai tinka vonios procedūroms.
Kai trūksta optimizmo, geros nuotaikos, situaciją gali pagerinti citrusinių vaisių aromatai.
Kai trūksta optimizmo, geros nuotaikos, situaciją gali pagerinti citrusinių vaisių aromatai, pvz.: apelsinų, bergamočių, mandarinų, greipfrutų eteriniai aliejai. Garinkite juos namuose, prieš išeidami į lauką arba lašelį užlašinkite ant servetėlės, ją įsidėkite į kišenę ar rankinę ir retkarčiais vis pauostykite.
Iš tiesų, eterinių aliejų yra begalė. Kiekvienas jų daro vis kitokį poveikį žmogaus emocinei būklei ir sveikatai. Tai yra ištisas mokslas, su kuriuo savo seminaruose mėginu supažindinti žmones. Viena pirmųjų taisyklių – naudokite tuos eterinius aliejus, kurie jums nesukelia neigiamų emocijų ar blogų prisiminimų. Jei naudosite eterinius aliejus ant odos, prieš naudojimą patikrinkite, ar šie jos nedirgina. Tiesiog užlašinkite ant nedidelio odos ploto ir stebėkite, ar neatsiranda paraudimų, niežulio, kitų pakitimų. Taip pat nenaudokite citrusinių vaisių eterinių aliejų ant odos prieš eidami į lauką, ypač saulėtą dieną, nes oda į tai gali sureaguoti jautriai.
– Ar yra kvapų, kurie patinka daugeliui žmonių? Kokie apskritai kvapai yra populiariausi pasaulyje? Kokius labiausiai mėgsta lietuviai?
– Kiekvienoje šalyje ir kultūroje vyrauja skirtingi kvapų pasirinkimai, tad kvapų mados yra labai individualus dalykas. Didelę įtaką tam daro sezoniškumas. Jei rudenį ir žiemą mums malonu užuosti prieskonių ir citrusinių vaisių aromatų derinius (pvz.: cinamono, gvazdikėlių, apelsinų, juodųjų pipirų, vanilės), tai vasarą renkamės gaivesnius kvapus (citrusinių vaisių, mėtų). Jei kalbėtume ne tik apie aromatą, bet ir apie poveikį, populiariausi visame pasaulyje būtų eukaliptų, citrusinių vaisių, levandų, rozmarinų, mėtų eteriniai aliejai. Gaminant kvepalus sunkiai apsieinama be vanilės, santalo, pačiulių ir rožių aromatų.
Daugelis žmonių renkasi citrusinių vaisių aromatus, nes šie kvapai puikiai pakelia nuotaiką, gali padėti stiprinti imunitetą. Be to, citrusinių vaisių aromatai yra gaivūs, malonūs, tad retai rasime žmogų, kurį jie erzintų. Prieš kelerius metus, smalsumo vedina atlikau tyrimą, kuriame naudojau eterinius aliejus ir augalų, iš kurių jie išgauti, nuotraukas. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 200 asmenų, parodė, kad Lietuvos moterys labiausiai mėgsta levandų ir rožių aromatus, o vyrams labiausiai patinka citrusinių vaisių ir gaivus mėtų kvapas.
– Be to, kad užsiimate kvapų tyrinėjimu ir derinimu, taip pat gaminate natūralią kosmetiką. Kada ir kodėl tuo susidomėjote?
– Natūralios kosmetikos gamyba susidomėjau jau seniai, jei naminių veido kaukių bei augalinių nuovirų, skirtų veido priežiūrai, gamybą laikytume natūralia kosmetika. Tą dariau nuo ankstyvos paauglystės, o rimčiau kosmetiką gaminti pradėjau šiek tiek vėliau. Tuo metu jau mokiausi chemijos ir tas noras išbandyti daugelį dalykų pačiai turbūt pasireiškė per kosmetikos gamybos proceso nagrinėjimą. Pradėjusi nagrinėti parduotuvėje parduodamų kosmetikos priemonių ingredientų sąrašus, suvokiau, kad mažiau žalingą kosmetiką galiu pabandyti pagaminti ir pati. Taigi turėdama nemažai teorinių žinių, ėmiausi praktikos. Dabar galiu pasidžiaugti, kad jau ilgą laiką esu reta kosmetikos gaminių pirkėja.
– Savo patirtimi dalijatės vesdama natūralios kosmetikos gamybos mokymus. Kodėl atsirado poreikis dalytis šiomis žiniomis su visuomene? Ar tokie mokymai sulaukia populiarumo?
– Pradėjusi gaminti natūralią kosmetiką, sulaukiau nemažai aplinkinių palaikymo ir susidomėjimo. Bet dalis žmonių vis išreikšdavo nusivylimą, kad patys neturi galimybės pamėginti, nežino, kur įsigyti reikiamų priemonių, nemoka derinti medžiagų, tad negali pasigaminti tinkamų naudoti produktų. Užmojų kurti kosmetikos gamybos įmonę neturėjau, bet mokyti man visada patiko, todėl nusprendžiau pradėti mokyti kosmetikos ir muilo gamybos, aromaterapijos, kvepalų gamybos ir supažindinti su šiuo procesu didesnę auditoriją. Dabar vis daugiau žmonių siekia naudoti ekologiškus, natūralius produktus, todėl ir susidomėjimas natūralia kosmetika bei jos gamyba auga.