Aršiai sukritikuotos reklamos „Neik į teatrą“ atomazga: „Mes labai kviečiame ateiti, bet gali būti ir nepatogu“

Praėjusią savaitę kultūros bendruomenė socialiniuose tinkluose pažėrė kritikos naujajai LNDT reklamai ir jos šūkiui „Neik į teatrą“. Anot menų reklamos specialistės Stefanijos Jokštytės, šie žodžiai daro žalą visam nepriklausomų teatrų sektoriui.

Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė publikavo komentarą, kuriame teigė, kad neverta šios situacijos nurašyti „nejautriai reklamai“ arba „pernelyg jautriems menininkams“, nes buvo atvertos skaudžios teatro lauko problemos. Viena jų – valstybiniai teatrai sulaukia kur kas daugiau valstybės dėmesio nei nepriklausomi.

Viena iš LNDT meno vadovių, režisierė Kamilė Gudmonaitė pradėjo nuo pastarosios problemos išryškinimo: „Mes matome, kad pastarosios savaitės vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) susiskaldymas atskleidžia didelę žaizdą. Kultūros finansavimo klausimas apskritai yra didelė problema ir norime į tai reaguoti“, – teigė ji.

„Mes nesitikėjome tokios reakcijos ir jums turbūt natūraliai kyla klausimas, ką mes kaip LNDT darysime, norėdami sušvelninti situaciją. Tikimės, kad šis teatras taps erdve diskusijoms ir bendradarbiavimui su NVO“, – tęsė K.Gudmonaitė.

Kaip šis bendradarbiavimas vyks? Režisierė E.Švedkauskaitė teigė, kad ypač svarbu, jog LNDT galėtų tapti vieta, kurioje būtų įmanoma susitikti: „Teatras planuoja įvairias diskusijas ir sugrįždami su naujuoju sezonu mes bandome išgvildenti idėjas, kaip šį dialogą užmegzti. Visgi svarbiausia, kad ne tik mes susitiktume su NVO, bet kad mus išgirstų Kultūros politiką lemiantys atstovai.“

LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis taip pat reagavo į šį klausimą: „Labai gerai žinau, ką reiškia dirbti NVO, nes 15 metų tą dariau. O štai finansavimo dydis per šį laiką nepasikeitė – tai, kas buvo prieš daugiau nei dešimtmetį, beveik nepadidėjo. Finansavimas liko toks pats, nors keitėsi programų pavadinimai.“

Apibendrindamas reklamos rezultatus M.Budraitis teigė, kad bilietų pardavimai LNDT išaugo dvigubai, o bilietai.lt siųstais duomenimis, tas pats nutiko ir visiems kitiems Vilniaus teatrams.

„Manau, kad tai tikrai neblogas rezultatas ir visus stiprius išgyvenimus buvo verta patirti“, – komentavo M.Budraitis.

Sezono premjeros

Norvegų režisierius Jo Stromgren šį sezoną kalbės kitokiomis temomis. Jis pristatys premjerą „Ruletė“, kuri įvyks rugsėjo 6–9 d.

„Pavadinimas nurodo į kažką, kas sukasi. Lyg koks gyvenimo ratas. Tai yra ypač rizikingas žaidimas, kuriame paprastai pralošiama. „Ruletėje“ susipažinsime su eiliniu vyru, kuris turi kontorą ir yra vedęs. Vyrų, priklausomu nuo normalumo, – teigė J.Stromgren. – Be abejo, šis personažas yra šių dienų pasaulio, kuriame niekas nėra normalu, atspindys. Taigi šis spektaklis yra apie visus tuos netikėtus pokyčius bei kaip herojai į juos reaguoja.“

Po ilgos pertraukos LNDT premjerą pristatys ir režisierė Yana Ross. Spektaklis „Apmąstant omarą“ nuo rugsėjo 21 d. bus rodomas Mažojoje salėje.

„Tai vienas iš sezono vėliavnešių, nes šis spektaklis nagrinėja, kiek jautrūs ir empatiški mes esame vienas kitam, – kūrinį pristatė E.Švedkauskaitė. – Ar mes galime ištverti žvelgimą į tai, kas mums nepatogu? Esė, kuria ir paremtas šis spektaklis, rašoma apie tai, kad virdami omarus šefai dažnai patys išeina iš virtuvės, nes omarai skleidžia tam tikrą garsą. Bet kaip mes elgiamės, kai kažkas kentėdamas skleidžia labai nemalonų garsą? Ar mes nusukame akis?“

Spalio mėnesį Mažojoje salėje taip pat bus pristatytas Augusto Gornatkevičiaus spektaklis vaikams pagal Jurgos Vilės knygą „Sibiro haiku“.

Sezonas bus užbaigtas sežisieriaus Gintaro Varno premjera. Jis ruošia ironišką, siurrealistinę satyrą „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“.

Laikinai bus atidaryta Didžioji salė

Nuo gruodžio mėnesio laikinai atsidaro didžioji scena, pranešė A.Obcarskas. Pasak jo, čia sugrįš tokie žiūrovų pamėgti spektakliai kaip pavyzdžiui, „Lokis“, „Išvarymas“, „Tartiufas“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džiuljetos istorija“.

Didžioji scena bus atidaryta su K.Gudmonaitės taksofono opera „Dalykai, kurių neišdrįsau pasakyti ir dabar jau per vėlu“, kurta bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru bei „Operomanija“. Jame dainuos choras, gros dalis simfoninio orkestro, kuriam diriguos Ričardas Šumila.

„Tai spektaklis-opera, kuriamas iš taksono budelės įrašų. Prieš porą metų prie LNOBT buvo pastatyta taksofono budelė, į kurią ateiti ir paskambinti buvo kviečiami visi norintys. Telefono ragelis buvo pakeltas per 4 tūkst. kartų. Budelės stovėjimo laikas sutapo su karo pradžia. Ši opera yra tarsi tyrinėjimas tų geografinių teritorijų, kurios atsiveria, kai mes kažką prarandame“, – savo mintimis dalinosi K.Gudmonaitė.