Asta Valentaitė: „Noriu pakalbėti apie rusus, šiltai gyvenančius Vakarų pasaulyje“

Aštriu įrašu A.Valentaitė pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje. Mintimis sutiko pasidalinti ir su portalo Žmonės.lt skaitytojais. 

„Tyla karo metu žudo. Žudo kaip ir tie biologiniai padarai, vadinama kariuomenė. Tikiu, kiekvienas jų sulauks atpildo. Aš noriu pakalbėti apie rusus, šiltai gyvenančius Vakarų pasaulyje. Daugelis apsimeta, kad nieko nevyksta, arba daugiausiai ką padaro – tai vieną įrašą „nenoriu karo“. Ir vėl gyvena savo prašmatnius gyvenimus.

Tiek aš, kilus iš tremtinių šeimos, tiek visi lietuviai žinome, kas yra toji rusijos „nešama laisvė“ – išdraskytos šeimos, atimti namai, skurdas, propaganda.

Rusų instagramerės su dešimtimis mln. sekėjų, miegate ramiai? Ar pasirūpinote rūbais iš naujausių kolekcijų? Ar gera kvėpuoti laisvos šalies oru ir vaizduoti kad ne tavo šalies kariuomenė žudo ir prievartauja moteris? Ar ne gėda tylėti?

Sakote paaukojote labdaros fondui? O ar pasakėte, kad aukojate ne Ukrainai, o Rusijoje esantiems fondams?

Deja, bet rusai, patogiai gyvenantys Vakarų Europoje, yra mankurtai, palaikantys žudynes Ukrainoje, o geriausiu atveju tylintys. Štai jų tezės, kurias surinkau, bandydama prisibelsti į jų sąžinę. Kiekvienai jų – po trumpą atsakymą.

„In the west is not much difference“. Gyvenk toje šalyje, kurios vertybėms tu pritari. Nenori grįžti į kaimą už Saratovo? Visada yra Šiaurės Korėja.

„It‘s normal during the war time“. Pats karas nėra normalu. Žudyti civilius, prievartauti moteris, žaisti „safari“ su vaikais – nėra normalu.

„Do not believe anything u see on IG or social media“. Netiki tuo, ką matai IG? Viską gali pasitikrinti internete, tam yra nepriklausoma žiniasklaida. Bet juk patogiau užsimerkti?

„Both parties do equally nasty things“. Čia nėra „pilkų atspalvių“. Šiame kare yra dvi spalvos – juoda ir balta. Yra agresorius, užpuolęs nepriklausomą valstybę ir yra nuo jo besiginantys žmonės.

„I‘m British citizen, I do have right to live in UK“. Jokios moralinės teisės neturi gyventi laisvoje ir demokratiškoje šalyje, jei palaikai skerdynes Ukrainoje. Žr. pirmą punktą.

„Ukraine should call the neutral status“. Apie Ukrainos ateitį gali spręsti tik jos piliečiai. Kas jūs tokie, primetantys savo taisykles svetimai valstybei?

„Kodėl taip jautriai reaguoji?“, – klausia manęs Londone jaukiai gyvenantys rusai. Todėl kad tiek aš, kilus iš tremtinių šeimos, tiek visi lietuviai žinome, kas yra toji rusijos „nešama laisvė“ – išdraskytos šeimos, atimti namai, skurdas, propaganda. Ukraina kovoja už mūsų visų laisvę! Todėl negalime tylėti!

Ar galime sulaukti pokyčių rusiškame mentalitete? Vilties teikia tik ta saujelė rusijos gyventojų, einančių į piketus ir rizikuojančių sėsti už grotų. Jie turi balsą ir nebijo jo panaudoti – jie yra menkas vilties spindulys. O ko bijote jūs, Londone, Monake, Paryžiuje sėdintys rusai? Jūsų patogi tyla reiškia pritarimą, jūsų rankos irgi suteptos krauju.

Ko tikėtis iš nužudyto rusų kareivio motinos, kuri pasirašė pasižadėjimą niekam nepasakoti apie karą?

Tačiau ko tikėtis iš žmonių, kurių kelios kartos užaugo mele, propagandoje, kurie paskendę korupcijoje. Ko tikėtis iš žmonių, kurių šalies valdžia žudo, nuodija ir pūdo kalėjimuose visus, kas mąsto kitaip? Ko tikėtis iš nužudyto rusų kareivio motinos, kuri pasirašė pasižadėjimą niekam nepasakoti apie karą?

Paskutinėmis dienoms pasaulį apskriejo begalė šiurpių, tragiškų nuotraukų. Matė jas, tikiuosi, ir tylintys rusai. Negi ir šie vaizdai nenutrauks jūsų tylos? Įkeliu vieną iš daugybės nuotraukų, kurią turi pamatyti visi ir prieš kurią neturite teisės užsimerkti. Tai šešiametis prie savo mamos kapo kieme. Kieme, kuriame jis dar neseniai žaidė.

Tylieji rusai, aš tikiuosi, tai liks jūsų atmintyje, o šis vaizdas jus persekios iki paskutinės dienos.

P.S. Nerašykite man, kad ne visi rusai kalti, kad neva kurstau rusofobiją. Rusofobiją kurstote jūs patys, su savo patogia tyla“, – rašė A.Valentaitė.