Kadangi tris mėnesius nebuvo galimybės keliauti, kulinaras Alfas IVANAUSKAS (35) turėjo laiko suktis virtuvėje ir kurti naujus receptus. „Per karantiną mano pradėtą transliuoti kulinarinę laidą „Alfas. Vienas namuose“ peržiūrėjo daugiau nei trys milijonai žmonių, todėl supratau, kad reikia ne tik laidoje, bet ir knygoje įamžinti šį laikotarpį“, – didžiuojasi karantino metu sukurta kulinarine knyga.
Labiausiai karantino laikotarpiu sekėsi Alfo kaimynams, nes kiekvieną kartą po laidos filmavimo jiems prie durų būdavo paliekama dėžė su keptu pyragu, salotomis ar visu puodu sriubos. Dauguma tų išbandytų receptų sugulė į naująją virtualią, gyvą knygą, kuri bus nuolat pildoma naujais eksperimentais ir atradimais.
Niekada nenorėjęs turėti savo restorano, Alfas pasakoja šiuo metu konsultuojantis daugiau nei pusšimtį kitų restoranų, todėl darbo tikrai pakanka. „Jeigu ir turėčiau nuosavą, nebent vienai dienai ir tokioje vietoje, kur niekas nesitikėjo, o jame būtų tokie patiekalai, kurių niekas anksčiau nevalgė, – prisipažįsta. – Kita vertus, kasdieniški patiekalai man yra įdomūs, net karantino laikotarpis parodė, jog žmonėms jie asocijuojasi su šeima ir kelia nostalgiją. Todėl stengiausi gaminti ir į knygą sudėti būtent tokius, apie kuriuos dauguma šefų galbūt pasakytų: gaminti juos neįdomu. O man – atvirkščiai, nes sugalvoti naują receptą gali beveik kiekvienas, bet sukurti patiekalą, kurį norėtų išbandyti daugiau nei trys šimtai tūkstančių žmonių, yra iššūkis.“
Pasak Alfo, atradimų virtuvėje (kaip ir bet kurioje kitoje srityje) – dar labai daug. Dažniausiai juos galima padaryti tada, kai yra pasikeitusios sąlygos ar tiesiog nėra reikalingų ingredientų: „Juk niekada nesugalvotume gaminti šaltibarščių be burokėlių, jeigu jų turėtume šaldytuve. Arba dauguma poetų nesukurtų gražiausių meilės eilių, jeigu nejaustų ilgesio ar neišgyventų asmeninių dramų. Todėl ir virtuvėje geriausia kulinarinė idėjų drama prasideda tada, kai pamiršti nupirkti reikiamą ingredientą.“ Virtuvės mitų griovėjo tikslas – kad kuo daugiau žmonių išdrįstų improvizuoti net ruošdami kasdienius patiekalus – atrastų naujus prieskonius, patiekimo būdą ar gaminimo procesą. „Taip atradau, kaip kugelį padaryti minkštesnį, balandėlius paruošti daug greičiau, nei tai daro dauguma šeimininkių, o „Napoleono“ gamybai neskirti net dviejų valandų. Kai tradiciniams receptams pritaikai naujas taisykles, žaisti kulinarinį žaidimą tampa daug smagiau, – neslepia. – Todėl labai svarbu tėvams išmokti patylėti, kai virtuvėje sutinka savo vaiką, darantį kulinarines nesąmones. Atsisėskite ir stebėkite, ką jis daro. Netrukdykite jo mezgamai pirmajai draugystei su kulinarija, nors tai ir atrodys visiškas absurdas. Būtent taip mano mama pasielgė prieš 29 metus, kai rado mane kepantį agurkų griežinėlius. Iki šiol esu dėkingas, kad ji tuo metu tylėjo.“