Atsargiai – piktas komentatorius!

Konsultavo geštalto terapeutė

Daiva Žukauskienė

Didžiausią neigiamų komentarų antpuolį tenka atlaikyti naujienų ir pramoginiams portalams, kurie suteikia skaitytojams galimybę išsakyti savo nuomonę neatskleidus tapatybės. Juk daug lengviau kliūstelėti purvo tada, kai esi garantuotas, kad apie šį poelgį nesužinos nei artimieji, nei kolegos. Būtent todėl portaluose, kur galima komentuoti tik registruotiems vartotojams, komentarų skaičius minimalus. Bet į klausimą, kodėl apskritai kyla mintis parašyti paniekinantį, įžeidžiantį, piktą komentarą, nelengva rasti vieną ir neginčijamą atsakymą.

Užslopintos emocijos

Anot psichoterapeutės D. Žukauskienės, nenumaldomas noras rašyti piktus komentarus kyla dėl visuotinių elgesio normų. „Mūsų visuomenėje atvirai, viešai reikšti pyktį ar kokias kitas neigiamas emocijas yra neleistina. Pykčio emocija laikoma bloga ir viešų jos apraiškų visaip bandoma išvengti.

Susikaupusio pykčio nemokome išlieti saugiais, sveikais metodais. Mažos erzinančios smulkmenos, nepatenkinti poreikiai, sugriuvę lūkesčiai sumuojasi į galingą pykčio energiją. Ji išliejama saugioje vietoje, dažniausiai namuose ant niekuo dėtų šeimos narių, naminių gyvūnėlių, geresniu atveju – ant daiktų.

Anonimiškumas, beveidis slapyvardis lyg kaukė saugiai dengia krauju patvinkusias piktas akis.

Dar viena šios pykčio energijos raiškos priemonė yra socialiniai tinklai. Anonimiškumas, beveidis slapyvardis lyg kaukė saugiai dengia krauju patvinkusias piktas akis. Šioje erdvėje daug daugiau sau leidžiame nei viešose vietose, kur tektų pažiūrėti priešininkui į akis ir atremti kontrpuolimą, – pastebi psichoterapeutė. – Socialiniai tinklai tampa kovos lauku tarp visuomenėje taikiais veidais vaikštančių žmonių, kurie supykę neigiamas emocijas nukreipia ne tiesiai į pyktį sukėlusį subjektą, o jį pasuka į šoną, baksnoja piktai į klaviatūrą. Geštaltininkai tokį pykčio nukreipimo mechanizmą vadina defleksija. Dažnai žmonės nutraukia santykį, kontaktą su aplinka ir kitais žmonėmis dėl įskiepyto viešo kultūringo elgesio, kuklumo, gėdos arba tiesiog galvoje turėdami seną taisyklę: „Pykti yra negražu.“

Pakalbėkime apie pyktį

Daugeliui iš mūsų jau nuo mažų dienų įskiepyta, kad neigiamos emocijos yra negeros ir nepageidautinos, o pykstantis vaikas prilyginamas blogam. Toks ydingas auklėjimas lėmė, kad dažnas supykęs nežinome, kaip su šia emocija tvarkytis.

Pasak specialistės, pykti yra sveika ir naudinga taip pat, kaip organizmui šalinti susidariusias atliekas, tik tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, neišliejant negatyvių emocijų ant kitų žmonių.

Verta paminėti dar vieną piktų komentatorių rūšį – tai neišmylėtus vaikystėje žmones, negavusius palaikymo, supratimo, paliktus ir išduotus.

„Verta paminėti dar vieną piktų komentatorių rūšį – tai neišmylėtus vaikystėje žmones, negavusius palaikymo, supratimo, paliktus ir išduotus. Traumuotos vaikystės skausmas verčia skaudinti kitus, kad ir aplinkiniai pajustų tą patį skausmą, kurį patyrė piktieji komentatoriai.

Kiekviename piktame komentare galima į žvelgti įskaudintą, neišgirstą vaiką, kuris liudija savo skausmingą istoriją. Piktus komentarus visada skaitau atlaidžiai ir su liūdesiu, keldama sau klausimą, kas slypi po piktuko kauke“, – atskleidžia pašnekovė.

Skaitantiems apie juos parašytus neigiamus komentarus, patartina nepriimti asmeniškai, ypač jei komentuoja nepažįstamas žmogus. Supraskite, kad tik nelaimingi asmenys nori prisiversti ir kitus jaustis prastai. Jei nori įskaudinti būtent jus, vadinasi, kažkuo esate pranašesni.

Kur dingsta teigiami komentarai?

Jei kada užmetėte akį į komentarų skiltį, turėjote pastebėti, kad teigiami komentarai sudaro labai mažą dalį visų nuomonių. Didžioji dalis yra tie piktieji, kuriuos nemalonu skaityti. Tačiau tai nereiškia, kad mus supa vien nelaimingi, pagiežos pilni žmonės, kurie bet kokią naujieną gali sumaišyti su žemėmis. D. Žukauskienė sako, kad teigiamų komentarų mažai, nes dažniausiai žmonės patingi juos rašyti.

„O kam rašyti, jei ir taip viskas gerai?.. Nemokame nei sveikai pykti, nei sveikai džiaugtis. Dažniausiai vyrauja nuomonė, kad jei nekritikuoji ir nesmerki, vadinasi, palaikai, o to sakyti neverta. Lietuvių charakteris šaltai saikingas meiliems žodžiams ir komplimentams. Negebame nei savęs, nei kito pagirti ir palaikyti, santūri pozicija dažnai neša teigiamą žmogaus požiūrį, – kalba specialistė. – Gailime ne tik gerų žodžių, bet ir šypsenų. Dažnai užgniaužiame ir susižavėjimą, laimę, ją užrakiname viduje. Tokio elgesio reikėtų atsisakyti – patys netenkame laimės ir geros nuotaikos, nes tik dalydamiesi jaučiamės tikrai laimingi.“

Gailėdami teigiamų žodžių, dažnai ir į kitą atviresnį žmogų žvelgiame įtariai: ko jis siekia, kodėl jis toks malonus. Tarsi ieškome užslėptų piktų kėslų, nors jų nėra. Teigiamus žodžius būtina išmokti pasakyti netaupant. Pradėkite nuo artimųjų – padėkokite, pagirkite gerą darbą. Išdrįskite pasakyti komplimentą kolegai ar praeiviui gatvėje. Kito nuoširdi šypsena ir gera nuotaika pakylės ir jus.

Išmokite priimti komplimentus, nepulkite gintis („sena čia ta mano suknelė“, „truputį druskos padauginau“), tiesiog padėkokite ir nusišypsokite.

Netikra nuomonė

„Paleidus bet kokią emociją – tiek pykčio, tiek džiaugsmo – žmonėms palengvėja. Išsakius susikaupusias nuoskaudas, atsikratoma vidinės įtampos. Tiesioginei, atvirai polemikai dažnai pritrūksta drąsos. Atvirame kovos lauke reikėtų akis į akį susitikti su priešininku, nebūtų galima žvanginti ginklais, kurių neturi, grasinti susidorojimu, kurio neįstengtum įvykdyti.

Anonimiško komentatoriaus kaukė leidžia manipuliuoti užgauliais žodžiais ir didžiuotis neturimomis vertybėmis. Piktas ir pagiežingas komentavimas yra žaidimas, kurį komentatorius ir taip jau yra pralaimėjęs, nes dažniausiai norą išlieti neigiamas emocijas sukelia pavydo jausmas. Pavydime tiems, kurie džiaugiasi, giriasi, viešinasi, tad norime nors kiek įpilti deguto į medų. Medus socialiniuose tinkluose taip pat dažnai būna dirbtinis, kaip ir tikri perlai nuotraukoje nesiskiria nuo bižuterijos, – pastebi psichoterapeutė. – Neverta rimtai reaguoti į anoniminius komentarus apie save, nes juose daug dirbtinumo. Drąsi, tiesioginė kritika leistų padaryti išvadas, pasitaisyti, tobulėti, o kritika už nugaros sukelia tik nepasitenkinimą ir nusivylimą. Atsakinėti, gintis ar dar kitaip reaguoti į anoniminius komentatorius neverta. Stoti į kovą su vaiduokliais gali tik vaiduoklių medžiotojai. Neskaitau anoniminių komentarų, nes man neįdomios vaiduoklių klejonės.“

Neigiamų komentarų žala

D. Žukauskienė sako, kad skaityti neigiamų komentarų neverta, nes jie, kaip ir visi kiti negatyvūs dalykai, palieka nešvarų pėdsaką mūsų sąmonėje, jie mažina savivertę, pasitikėjimą savimi, griauna norą kurti ir daryti kam nors gera. „Tik maža dalelė neigiamų komentarų atspindi tiesą ir realybę, todėl negali būti traktuojami kaip konstruktyvi kritika.

Tačiau yra ir kita, šviesesnė šio reikalo pusė. Neigiamų komentarų rašymas gali apsaugoti piktąjį rašytoją nuo noro fiziškai ar psichiškai smurtauti prieš artimuosius. Vis dėlto, kalbant bendrai, tai nėra sveikas būdas pykti. Sveikas pyktis turėtų būti tiesus, atviras ir teisingas. Nukreiptas tinkama linkme jis gali nugriauti kalnus ir nutiesti kelius. Pykti dėl pykčio yra nebrandu ir vaikiška – tai ožiukų rodymas, – šypteli specialistė. – Kita vertus, komentavimas yra nauja socialinio bendravimo forma, kuri suteikia pasitenkinimą, leidžia išsakyti savo poziciją, gauti malonumą iš santykio su kitais. Bendravimas žmogui yra būtinas, o šiuo metu vis daugėja būdų ir galimybių tai padaryti. Tik reikia atsirinkti tinkamą, nieko nežeidžianti būdą.“

Kaip netapti piktu komentatoriumi?

• Jei kokia nors žinia jus sukrėtė, neigiamai paveikė, neskubėkite jos komentuoti. Galbūt verta apie tai pasikalbėti su artimuoju ar kolega, pasidalyti nuomonėmis ir pastabomis, emocijomis. Nebūtina visko, ką pajuntate, išnešti į viešą erdvę.
• Parašę komentarą atidžiai jį perskaitykite prieš publikuodami. Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaustumėtės perskaitęs tokį komentarą apie save ar jums jautrią temą, artimą žmogų.
• Jei turite labai griežtą, bet korektišką nuomonę, išreikškite ją mandagiai – cenzūriniais žodžiais, be įžeidžiančių epitetų ir daugybės šauktukų.
• Gerai pagalvokite, ar jūsų nuomonė straipsnio, feisbuko įrašo herojui yra svarbi, vertinga. Jei ne – kam be reikalo tarškėti klaviatūra?
• Daugeliu atveju neigiami komentarai neduoda jokios naudos, tad verčiau rašykite teigiamus, kurie kitam žmogui suteiktų gerų emocijų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vaistininkė: „Jei jaučiate pirmuosius peršalimo simptomus, pirmiausia išbandykite natūralias priemones“