Augalų krauju vadinamas chlorofilas: kuo jis aktualus mums

Chlorofilas / 123RF.com nuotr.
Chlorofilas / 123RF.com nuotr.
Šaltinis: Reklama
2022-11-24 11:14
AA

Vis greitėjant gyvenimo tempui ir daugėjant kasdienio streso, žmonės dažnai jaučiasi išsekę, nusilpę ir skundžiasi įvairiais negalavimais. Ieškant priemonių, kurios padėtų organizmui atsistatyti, buvo atsigręžta į pagrindinį augalų energijos ir gyvybės šaltinį – chlorofilą. Pastaruoju metu gerti chlorofilą – savotiška mada, išplitusi visame pasaulyje.

Kas yra chlorofilas

Chlorofilas yra pigmentas, nuspalvinantis tam tikras augalų dalis žalia spalva. Tačiau tai ne vienintelė jo funkcija. Chlorofilas dalyvauja fotosintezėje, t. y. procese, kai veikiant saulės šviesai iš neorganinių medžiagų susidaro organinės medžiagos.

Fotosintezės metu chlorofilo molekulė sugeria šviesos energiją, kuri panaudojama fotocheminėje reakcijoje iš anglies dioksido ir vandens susidarant organinėms medžiagoms, todėl augalas gali augti. Kitaip tariant, chlorofilas yra pagrindinis augalų energijos šaltinis – jis atlieka panašią funkciją kaip kraujas žmogaus organizme. Cheminiu požiūriu jis ir panašus į hemoglobiną.

Pirmą kartą chlorofilą 1817 m. išskyrė du prancūzų chemikai ir vaistininkai. Gautą medžiagą jie pavadino sujungę du graikiškus žodžius – „žalias“ ir „lapas“. Po daugiau nei šimto metų, 1960 m., amerikiečių chemikas Robertas Burnsas Woodwardas pirmą kartą šį pigmentą susintetino.

Chlorofilas / 123RF.com nuotr.

Kuo naudingas chlorofilas

Maždaug tuo metu pradėta kalbėti apie chlorofilo naudingąsias savybes. Mat chlorofile gausu biologiškai aktyvių mineralinių medžiagų: geležies, kalcio, kalio, magnio, mangano, natrio, cinko, vario, nikelio, kobalto, taip pat beta karoteno, vitamino K ir kt.

Dėl visų jame esančių vitaminų ir mineralų komplekso, pamaitinančio organizmą naudingomis medžiagomis, chlorofilas rekomenduojamas nusilpusiems žmonėms, sergantiesiems mažakraujyste bei įvairiomis lėtinėmis ligomis. Manoma, kad jis gali padėti sustiprėti po didelių fizinių krūvių ir prisideda prie bendros organizmo būklės stiprinimo, taip pat gali padėti stimuliuoti vidaus organų ir sistemų veiklą, aktyvinti kraujo gamybą. Tiesa, visi šie teiginiai nėra oficialiai patvirtinti – vis dar atliekami tyrimai.

Taip pat tiriama, ar chlorofilas gali padėti slopinti lėtinį uždegimą – didžiausią šio laikmečio problemą, siejamą su daugelio lėtinių ligų atsiradimu.

Be to, chlorofilas, kaip augalų ekstraktas, yra labai stiprus antioksidantas, kovojantis su laisvaisiais radikalais mūsų organizme, o tai gali padėti lėtinti ir senėjimo procesus. Kaip ir augalams, chlorofilas gali suteikti mums energijos ir žvalumo, padidinti darbingumą, taigi gali pakeisti kavą.

Kosmetologijoje jis naudojamas nuo uždegimų ir spuogų, nes išoriškai pasižymi juos džiovinančiu poveikiu.

Dar vienas netiesioginis chlorofilo privalumas – teigiama, kad jis gali sumažinti prakaitavimą bei su juo susijusį nemalonų kūno kvapą ir netgi kartais vadinamas natūraliu dezodorantu. Tiesa, ši savybė taip pat dar nėra iki galo ištirta ir įrodyta.

Chlorofilas / 123RF.com nuotr.

Chlorofilo šaltiniai

Į mūsų organizmą chlorofilas patenka, kai valgome šviežias žalios spalvos daržoves. Daugiausia chlorofilo yra špinatuose, petražolėse, briuseliniuose kopūstuose, brokoliuose, lapinėse salotose ir žaliosiose alyvuogėse. Valgydami pakankamai šių ir kitų žalios spalvos šviežių daržovių, gautume pakankamai chlorofilo. Tačiau mitybos tyrimai rodo, kad šviežių daržovių mes valgome nepakankamai, ypač šaltuoju metų laiku.

Tokiu atveju chlorofilo atsargas galima papildyti maisto papildais. Pasak Biofitus maisto papildais prekiaujančios elektroninės parduotuvės vadovo Vytenio Mikašausko, chlorofilas kelią į lietuvių vaistinėles tik atranda, o klientai susiduria su klausimu, kurio gamintojo chlorofilo produktą pasirinkti. „Biofitus“ maisto papildų parduotuvės atstovas sako, kad svarbiausia žiūrėti į sudėtį, t.y. kiek chlorofilo veikliosios medžiagos žmogus gaus per vieną dozę. Pasitaiko, kad pardavėjas neatskleidžia, kiek chlorofilino yra vienoje dienos normoje, tad tikėtina, kad toks produktas bus silpnas ir neturės įtakos jūsų organizmui.

Vytenis Mikašauskas / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Anot specialistų, žmogaus organizmas chlorofilą pasisavina gerai. Maisto papilduose paprastai jis būna skystos formos, tačiau gali būti skirtingos koncentracijos, todėl būtina pasiskaityti vartojimo instrukciją ir dozuoti taip, kaip nurodyta. Maisto papildą reikia atskiesti 100–150 ml vandens.

Šalutinis chlorofilo poveikis yra gana retas, tačiau kartais gali pasireikšti pykinimas, viduriavimas ir kiti virškinimo sutrikimai, pasikeisti išmatų spalva ir pan. Poveikis nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims yra menkai ištirtas, todėl chlorofilo maisto papildų nerekomenduojama vartoti nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Jei kyla abejonių, kaip chlorofilas reaguos su jūsų vartojamais vaistais, būtina pasitarti su gydytoju.