Auksinės taisyklės meilužėms

Meilužei dažniausiai atrodo, kad ji puošia vedusio vyro gyvenimą, suteikdama jam amžiną šventę, paįvairindama ir įnešdama nuotykių dvasios. Ji įsitikinusi, kad vyras iš jos pasisemia tik teigiamų emocijų, tad, pagal jos logiką, turėtų ją ypač branginti ir stengtis jos neprarasti, be to, iškęsti visus jos kaprizus. Argi ji nenusipelno dievinimo – juk aukoja jam savo laiką ir dovanoja puikų seksą. Kaip bebūtų gaila, meilužė dažnai apsirinka...

Kai vedęs vyras staiga atšąla, ima jos vengti ir tampa aišku, kad nori nutraukti santykius, meilužė negali atsitokėti iš nuostabos – kaip tai gali būti?! Juk jiems buvo taip gera! Bet taip atrodo tik jai.

Jei viskas būtų buvę nuostabu, vyras niekur nedingtų. Tiesa tokia: tik nedaugeliui meilužių pavyksta suvokti savo vietą vedusio vyro gyvenime ir jam netrukdyti. Būtent joms kartais nusišypso laimė (ar nelaimė?) tapti teisėta žmona Nr. 2 ar 3. Tad kaip elgtis, jei nenorite gyventi iliuzijų pasaulyje?

Nepriekaištaukite jam, kad šventes ar savaitgalius leidžiate viena. Na, juk esate laisva – nebūtina sėdėti namie, vaidinti auką ir laukti skambučio. Dar egzistuoja teatras, kinas, draugai ir vietos, kur galima susipažinti su laisvais vyrais... Svarbiausia, nerypuoti, kad neturite kur nueiti.

Pripažinkite sau, kad vedęs vyras – tai laikina. Turėtumėte tam nusiteikti jau santykių pradžioje ir nesvaičioti, kad jis viską mes ir atlėks pas jus kurti naujo gyvenimo. Kodėl turėtų? Juk turi savąjį. O jūs irgi nesate už jo ištekėjusi, tad kodėl turėtumėte būti jam ištikima? Sutikusi jį po laisvadienių, papasakokite, kaip smagiai praleidote laiką ir susipažinote su naujais žmonėmis. Ir tarp jų būta vyrukų, kurie jumis labai susidomėjo. Na, netgi jei su niekuo nesusipažinote, galite jį paerzinti. Šiaip ar taip, kiekvienas vyras yra medžiotojas, ir jam įdomesnė ne ta, kuri sėdi namie jo laukdama, o ta, kurią reikia nuolat užkariauti. Tik neperspauskite.

Nesiskųskite. Kuo labiau jam skųsitės, kaip jums sunku ir liūdna be jo, tuo greičiau jam nusibosite. Irzli ir liūdna meilužė jam nereikalinga – viena ponia su rūpesčio raukšle kaktoje jau jo namie laukia, kam jam kita?

Neįsimylėkite. Teisingai elgsitės, jei neįsimylėsite šito vyro. Tegul jis jus myli ir lepina, o jums jį pamilti nebūtina. Jis juk turi žmoną – tai tegul ji jį ir myli. O jūs pirmiausia mylėkite save. Ir nekurkite problemų lygioje vietoje. Žinoma, moteriai tai sunku – įklimpti į ryšį ir likti šalto proto... Juk jeigu jau prasidėjo su šiuo vyru, mažiausiai simpatija buvo nuo pat pradžių. Moters vaizduotė ima auginti jausmus ir gali pristatyti karališkų pilių.

Didžiausia meilužės klaida – nesuprasti, kodėl ji tam vyrui reikalinga. Visos meilužės kažkodėl kvailai įsitikinusios, kad tas vargšas vyriškis šeimoje be galo kenčia, kad nemyli žmonos, nes vesdamas apsiriko ir dabar pagaliaui sutiko ją – savo gyvenimo moterį. Jeigu jo santuokinis gyvenimas būtų buvęs tikras pragaras, jis jau seniai būtų išsiskyręs ir tada jau ieškotų jūsų. O dabar tiesiog užsigeidė paįvairinti savo kasdienybę su moterimi iš šalies. Jis nenori nieko keisti, o tiesiog pasilinksminti. Skamba žiauriai? O ko jūs tikėjotės?

Taip, žmona ragana, bet ji vaikų motina, su ja sieja nugyventi metai, bendras turtas, veikia aplinkinių nuomonė. O jeigu dar žmonos tėvai kažkaip įsipainioję ir padėję finansiškai arba yra silpnos sveikatos? Čia tik meilužei atrodo, kad vyrai beširdžiai, skaudina žmoną, šeimą, o iš tiesų jie apie viską pagalvoj ir neardo šeimos būtent dėl to, kad nenori nieko skaudinti. Tai viena. Antra, jie tikrai nežino, ar su kita moterimi bus geriau. O išeiti į nežinią, į niekur paprastai vyrai nelabai ryžtasi... Viskas nusitempia iki laiko "kol užaugs vaikia". O paskui, žiūrėk, atsiranda dar kokios nors kitos nenumatytos aplinkybės.

Žodžiu, būti meiluže yra pasirinkimas: galima palikti tuščią erdvę ateiti naujam žmogui, su kuriuo būtų kuriami visaverčiai santykiai, o galima misti trupiniais, atseikėjamais nuo svetimo stalo. Ar tikrai meilužė neapgaudinėja savęs, manydama, kad turi meilę, turi viską, ko taip troško? Jei pažiūrėtų į save iš šalies, pamatytų, kad turi tik nuvogtas akimirkas, iš kurių mėgina dėlioti laimingos moters gyvenimo mozaiką...