Paaiškėjo, ką studijavo Aurimas Valujavičius: „Aš negalvojau apie tikslą, o mėgavausi procesu“

Tai jau 10-toji Aurimo kelionė, jos idėja gimė dar 2020 metų vasarą, kai KTU alumnas irklavo Dunojumi, rašoma šio universiteto pranešime spaudai.

„Praeitų metų liepą paskelbiau apie Atlanto kelionę, tada buvo dar daug klaustukų galvoje, reikėjo išsiaiškinti, kaip plaukti per Atlantą, su kuo plaukti ir koks apskritai yra planas“, – teigia KTU Statybos ir architektūros fakulteto Architektūros programos absolventas A.Valujavičius.

Ruošiantis kelionei Aurimui gimė ir idėja – savo kelione paminėti S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą 90-ąsias metines. Todėl laivui buvo duotas vardas – „Lituanica“. Beje, laivui „Lituanica“ tai buvo antroji kelionė per Atlantą, mat prieš Aurimą vandenyną perplaukė buvusi laivo savininkė britė Jasmine Harrison.

Motyvacija priklausė nuo vėjo

Pasak A.Valujavičiaus, dažnas paklausia: „iš kur tiek motyvacijos kiekvieną rytą keltis Atlante ir irkluoti?“, keliautojo teigimu, į priekį vedė ne tikslo siekimas: „Aš negalvojau apie tikslą, o mėgavausi procesu.“

„Pagrindinis dalykas buvo alkis, visada buvau alkanas iššūkių ir savęs pažinimo“, – pasakoja A.Valujavičius.

Kalbėdamas apie motyvaciją Aurimas užsimena, jog dar prieš kelionę gavo patarimą iš kolegos: „Neliūdėk, kai nebus vėjo, ir mėgaukis, kai vėjas bus.“

Galvoje buvo sumaištis, buvo daug neatsakytų klausimų.

„Mano motyvacija labai priklausė nuo oro sąlygų. Kai nebuvo vėjo, motyvacija krito, nes tada nenuplauki užsibrėžtų jūrmylių, neefektyvi diena, belieka tik sėdėti ir laukti, kada tas vėjas atsiras. O kai atsiranda vėjas, ateina ir ūpas, didesnė ir motyvacija“, – teigia keliautojas.

Pasakodamas apie iššūkius, Aurimas prisimena save prieš Atlantą: „Galvoje buvo sumaištis, buvo daug neatsakytų klausimų: logistikos, jaudinausi ir dėl jūrligės.“

Bet atsidūręs Atlante, Aurimas suprato, jog visa tai tik smulkmenos: „Supranti kiek perėjai, supranti, kad tos detalės, smulkmenos nėra reikšmingos gyvenime. Įrangos paruošimai, logistiniai sprendimai, rutina ir disciplina privedė prie rezultato.“

Paklaustas apie rekordo siekimą, Aurimas nedaugžodžiavo: „Aš sakiau sau, kad rekordas bus vyšnia ant torto, o išėjo tik tortas, kas yra irgi neblogai.“

Kelionės metu KTU mokslininkai stebėjo Aurimo širdį

Kelionės metu ne vienas keliautojo sekėjas pastebėjo, jog ant Aurimo krūtinės buvo priklijuoti davikliai. KTU Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjas Andrius Rapalis pasakoja, jog šis mažas prietaisas – tai ambulatorinis elektrokardiogramos stebėjimo prietaisas.

„Iš viso A.Valujavičius turėjo 3 identiškus prietaisus ir kas 4–7 dienas juos keisdavo, įkraudavo ir perkeldavo duomenis į kompiuterį. Prietaisas registruoja vienos derivacijos elektrokardiogramos signalą, t. y. širdies elektrinį aktyvumą“, – teigia A.Rapalis ir juokaudamas pabrėžia, jog, Aurimo kelionei pasibaigus, jo kelionė tik prasideda – bus analizuojami po kelionės gauti duomenys.

Aurimui išvykus į kelionę su 3 prietaisais, tikslą pasiekė tik vienas. „Vienas jau Atlanto dugne, o kitas sugedo“, – prisipažįsta A.Valujavičius.

Juokaudamas jam antrina ir A.Rapalis: „Prieš išvažiuojant sakiau, jog būtų gerai, kad nors vienas parvažiuotų – taip ir nutiko.“

„Atlantas širdyje, o širdis Atlante“ renginio metu buvo pristatyti patys pirmieji Aurimo duomenys, kurių jis pats dar buvo nematęs. Pasak tyrėjo A.Rapalio, duomenys buvo idealūs, lyg iš vadovėlio.

Tyrėjo teigimu, toliau bus tiriama Aurimo širdies veikla, ar širdis pavargo, ar kaip tik sustiprėjo, kokie buvo atsistatymo laikai, ar paskutinę dieną jis buvo toks pat sportiškas kaip ir pirmą dieną, ar sportinė forma gerėjo ar blogėjo. Tik rezultatų šiek tiek dar teks palaukti, pasak tyrėjo, duomenys bus įtraukti ir į filmą.