„Užkandinė-automatas – štai ko seniai troško vilniečiai“, – tokiais žodžiais pradedamas siužetas iš 1958 metais sukurto žurnalo „Tarybų Lietuva“ – anksčiau dokumentinės kronikos būdavo rodomos kino teatruose prieš pagrindinį filmą vietoj šiandien mums įprastų reklamų.
Regis, automatizuota užkandine, atvėrusia duris Gedimino (tada – Lenino) prospekte, stebėjosi bei džiaugėsi ne tik vilniečiai, bet ir filmo kūrėjai. Greičiausiai jie vieni pirmųjų čia numalšino alkį ir troškulį – gal net nereikėjo žetonų, kuriuos lankytojai turėdavo kišti į maistą išduodantį automatą.