Baltijos kelio 35-metis Vilniuje – net 200 atlikėjų iš Baltijos šalių ir kviestiniai svečiai

Į Katedros aikštę jau nuo 18 val. pradėjo rinktis žiūrovai. Taip pat kviestiniai svečiai, kuriems prie Varpinės buvo įrengta fotosienelė. Į renginį buvo aktyviai kviečiami ir žiūrovai iš Latvijos ir Estijos.

Tai – vienas didžiausių renginių Baltijos šalyse, skirtas šiai sukakčiai.

Nuo ketvirtadienio Vilniuje, Katedros aikštėje skambėjo pakili muzika, o ekranuose šviečiantis Baltijos kelio 35-mečio simbolis atkreipė praeivių dėmesį.

Šimtai atlikėjų, kūrėjų ir scenos darbuotojų ruošėsi šventiniam koncertui „650 KM LAISVĖS“, kurį organizavo valstybinis ansamblis „Lietuva“ ir Lietuvos nacionalinė filharmonija. Išvakarėse į generalinę repeticiją atvyko ir kartu su Lietuvos atlikėjais į sceną lipo chorai, muzikantai bei solistai iš Latvijos ir Estijos, kurie nustebo tokio minėjimo mastais.

„Su latviais ir estais mes labai ilgai ir intensyviai bendravome dar iki renginio. Džiaugiamės, kad į Vilnių atvyko tokios didelės pajėgos. Vakar bendraujant su kolegomis dirigentais išgirdau, kad jie netgi šiek tiek mums pavydi (šypsosi), sako – jūs sugebėjote suorganizuoti tokį gražų minėjimą, kai tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje rengiami tik pavieniai nedideli. Todėl didžiuojamės šiuo renginiu, jis bus iškilmingas, platus ir skambus, vienoje scenoje apie 200 atlikėjų“, – įspūdžiais dalinasi koncerto muzikos vadovas, vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas.

Fotogalerija:

Vienybės ašis – Balijos šalių dirigentai

Pabrėžiant Baltijos sesių vienybę, koncerte „650 KM LAISVĖS“ neatsitiktinai diriguos trys žymūs dirigentai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

„Gražiausi žmonijos laimėjimai tapo įmanomi bendradarbiavimo ir panašaus supratimo dėka. Laimingos tos tautos, kurios žino laisvės kainą ir už ją kovojo. Baltijos grandinė buvo galinga socialinė akcija. Šiandien turime dar labiau galvoti apie tai, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas, turime kasdien sunkiai dirbti, kad ją išlaikytume. Štai kodėl turime prisiminti tokius įvykius, kad net jaunesni nei 35 metų žmonės žinotų, jog nėra galingesnio jausmo už gerus kaimynus ir taikų, draugišką sugyvenimą“, – pabrėžia estų dirigentas Erki Pehk.

„Baltijos kelias buvo esminis mūsų kelionės į nepriklausomybės atgavimą momentas. Puikiai prisimenu šiuos istorinius įvykius ir manau, kad kaip niekad svarbu paminėti šią sukaktį, ypač šiais sudėtingais laikais, kai Ukraina kovoja už savo laisvę. Man labai didelė garbė ir džiaugsmas, kad turiu galimybę koncertuoti Lietuvoje. Nekantriai laukiu bendradarbiavimo su išskirtiniais muzikantais, jog kartu sukurtume galingą pasirodymą, galingą žinią apie vienybę ir paramą“, – antrina latvių dirigentas Martinš Ozolinš.

„Kalbant apie programą, muzika yra tokia, kokie esame mes. O mes esame įvairūs. Tuo pačiu ta muzika atspindi mūsų panašumus ir skirtumus. Su šia programa mes žvelgsime į dabartį, į tai, ką turime dabar, ką Lietuva ir Baltijos šalys susikūrė. Girdėsime iš principo tai, kas atspindi mūsų DNR – šiek tiek liaudies muzikos, kuri bus transformuota į dabartį, elektroninės muzikos, taip pat simfoninės, rimtosios muzikos, kas atstovauja mūsų valstybes ir kas tapę šiuolaikine klasika. Mes dar kartą šį vakarą susijungsime visi, tarsi Baltijos kelyje. Be jokios abejonės, prisiminsime Ukrainos įvykius. Jie eina tą patį kelią, kurį mes nužengėme per 35 metus“, – į minėjimą kviečia dirigentus ir atlikėjus apjungiantis Modestas Pitrėnas.

Muzikinių kompozicijų autorius ir aranžuotojas – Jievaras Jasinskis. Koncerte žiūrovai išgirs ir legendinį kūrinį „Bunda jau Baltija“, kurį atliks solistės Aistė Benkauskaitė, Ilona Pliavgo ir Asnate Rancāne. Palaikant kovojančius už savo laisvės kelią, dedikuojamas kūrinys ir Ukrainai, kuri rugpjūčio 24 d. minės Nepriklausomybės dieną.

Fotogalerija:

Atlikėjai didžiuojasi ir susitapatina

„Muzika, folkloras ir prisiminimai apie bendras patirtis yra kertinis akmuo ir kiekvienos tautos turtas. Mūsų grupės egzistavimas grindžiamas tikėjimu, kad tyrinėdami ir minėdami istoriją, ypač išryškinant gerus savo pirmtakų ketinimus ir darbus, rūpinamės geresne savo ir savo palikuonių ateitimi. „Tautumeitas“ didžiuojasi galėdamas kartu švęsti Baltijos kelio – 35-metį“, – emocijomis dalinasi folk-pop grupės „Tautumeitas“ merginos.

„Kaip prieš 35 metus valstybinis choras „Latvija“ buvo Baltijos kelio dalis, stovėdami susikibę už rankų, petys į petį kartu rodydami pasauliui savo valią būti laisviems ir demokratiškiems, taip ir šiandien mes koncertuosime Vilniaus Katedros aikštėje. Švęsdami 650 kilometrų laisvės, pagerbdami savo buvusius dainininkus, dainuodami su savo tautų žmonėmis“, – sako „Latvijos“ choristai, kurie pasidalino archyvine nuotrauka iš Baltijos kelio Rygoje. Į Lietuvą koncertuoti atvyko ir latvių muzikantas Raimonds Tiguls, estų atlikėja Maarja Nut.

Minėjimo laukia ir patys lietuviai

„Baltijos kelias – mano esybės dalis; tai laisvė kurti ir mąstyti kaip noriu, dalintis garsais ir mintimis, juoktis ir draskyti širdis muzika“, – kulminacinio koncerto laukia Andrius Kauklys ir kiti grupės „Happyendless“ nariai.

„Choras „Aidija“, susikūręs tais pačiais 1989 metais, yra Baltijos kelio bendraamžis, kartu su Lietuvos valstybe augęs, stiprėjęs ir besikeitęs per visus šiuos metus. Choras jaučia dėkingumą už galimybę būti šventės, kuri kiekviename iš mūsų sustiprina laisvės ir tautinės vienybės svarbą, dalimi“, – džiaugiasi „Aidijos“ atlikėjai. Kartu pakilią programą atliks „Lietuvos“ choras ir orkestras bei Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.

Prie Baltijos kelio 35-mečiui skirtos kampanijos „650 KM LAISVĖS“ prisijungė lietuviai visame pasaulyje. Apie tai, ką jiems reiškia laisvė, atskleidė bendrame video sveikinime, o atskirais video reportažais pasidalino JAV, Australijos, Šveicarijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Liuksemburgo, Norvegijos ir kitų išeivijos bendruomenių nariai.

„Šiandien tai – kūrybos kelias“

Vienu iš koncerto akcentų – kompozitoriaus Jievaro Jasinskio kelionė iš Talino į Vilnių tuo maršrutu, kuriuo driekėsi gyva žmonių grandinė, vaizdai iš J.Jasinskio kelionės bus rodomi ir koncerto metu.

„Labai simboliškas sutapimas, lemtis ar likimas, taip sutapo, kad aš dalyvavau Baltijos kelyje būdamas lygiai keturių mėnesių. Vien suvokimas, kad aš ten buvau yra magiškas, stebuklingas, labai džiaugiuosi galėdamas dabar dalyvauti ir čia, perteikti tą visą dalyką iš naujo“, – sakė J.Jasinskis.

Renginio režisierius Dalius Abaris teigė, kad jei prieš 35 metus Baltijos kelias žymėjo išsilaisvinimą iš okupacijos, dabartinėms kartoms tai yra kūrybos laisvės kelias.

„Mums visiems šiandien tai – kūrybos kelias, laisvė kurti, laisvė atrasti, laisvė keliauti, laisvė bendrauti, nebijoti. Viskas į tuos 650 kilometrų ir susideda, tai nėra tik tiesioginė sąsaja su išsilaisvinimu, tai yra ir dabarties išdava, kad mes šiandien turime Baltijos kelią kaip laisvės ir galimybės kurti kelią“, – kalbėjo režisierius

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.