Barokiniai Sapiegų rūmai prisikelia naujam gyvenimui – buvusios kareivinės vos nevirto gyvenamaisiais loftais

Sapiegų rūmai / Antano Jokūbaičio nuotrauka
Sapiegų rūmai / Antano Jokūbaičio nuotrauka
Remigija Paulikaitė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

„Atskleisti pastato autentiką – savotiškas detektyvas. Atrandi ką nors iš praeities elementų, pradedi aiškintis, ką tai galėtų reikšti: sugalvoji išvadą, hipotezę ir ieškai, kaip patikrinti, ar ji teisinga“, – sako barokinius SAPIEGŲ RŪMUS naujam gyvenimui prikėlęs architektas restauratorius, vienas iš knygos „Sapiegų rūmai Antakalnyje“ autorių Evaldas Purlys.

„Kai matau, kad po neišvaizdžiu rūbu likę praeityje buvusios žymiai kokybiškesnės pastato architektūros ir istorinės raidos reliktų, stengiuosi atskleisti tai, ką jis turi vertingiausio, – pasakoja Sapiegų rūmų atgimimo nuotaikomis gyvenantis Evaldas Purlys. – Likimas man lėmė darbuotis prie objektų, kurie po rekonstrukcijos kardinaliai pakeitė išvaizdą, atgavo kažkada jų statytojų ir architektų sukurtą vaizdą ar labai prie jo priartėjo. Toks yra sostinės Aušros Vartų gatvėje esančio restorano „Medininkai“ pastatas, buvusi Technikos biblioteka Šv. Ignoto gatvėje, nemažai erdvių Krašto apsaugos ministerijos pastate. Taip pat – Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo Rytų korpusas, Biržų pilies rūmai, Leipalingio dvaro grūdų sandėlis ir kiti objektai. Daug laiko ir pastangų atidaviau Valdovų rūmams.“