„Kai atsisuku, niekaip nesuprantu, kad tą gyvenimą aš nugyvenau...“ – prisipažįsta ilgametė Valstybinio jaunimo teatro aktorė Laimutė ŠTRIMAITYTĖ. Mažutės, trapios aktorės didelėmis liūdnomis akimis gyvenime buvo tiek skausmo, jog sunku patikėti, kiek vienam žmogui gali būti skirta.

Praėjo daugiau nei penkeri metai nuo skulptoriaus Romualdo KVINTO (1953–2018) mirties, jau išleista ir išdalyta draugų prisiminimų knyga apie jį, paminėtas jubiliejus, surengta paroda, apžvelgianti visą kūrybos kelią. O žmonės, po žiemos išsiruošiantys pavaikštinėti į pavasariu kvepiančias gatves, kasmet iš naujo atranda ar specialiai aplankyti traukia jo sukurtų bronzinių miesto ženklų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šeduvoje, Nidoje ir kitose vietose liko daug Romo. Menininko našlei Eglei KVINTIENEI kiekvienas žvilgsnis į tas skulptūras sukelia įvairių prisiminimų.

Geras Juozo MILTINIO (1907–1994) bičiulis dramaturgas Juozas Grušas, dedikuodamas jam vieną iš savo knygų, įrašė: „J. Miltinis yra pusė Dievo ir pusė žvėries. Tokio balasto kaip žmogus jame nėra.“ Šie žodžiai režisierių apibūdina turbūt tiksliau nei visi kiti, apie jį parašyti ar pasakyti. Išties – šis, kaip sykį pats apie save sakė, „neįmanomas“ žmogus susidėjo iš gluminančių paradoksų, prieštarų, aštrių, vienas su kitu nesueinančių kampų.

Išskirtinio balso dainininkė Vida VAITKUTĖ (1939–2015) solistės karjerą pradėjo legendiniame Juozo Tiškaus vadovaujamame Lietuvos filharmonijos estradiniame orkestre. Savo grožiu gerbėjams ji primindavo Gretą Garbo, o didinga ir elegantiška povyza – graikų deivę. Tačiau scenoje Vida žibėjo labai trumpai – sparčiai kylančią atlikėjos karjerą išmainė į emigrantės dalią. Deja, ištrūkusi į laisvę laimės nerado.

„Atskleisti pastato autentiką – savotiškas detektyvas. Atrandi ką nors iš praeities elementų, pradedi aiškintis, ką tai galėtų reikšti: sugalvoji išvadą, hipotezę ir ieškai, kaip patikrinti, ar ji teisinga“, – sako barokinius SAPIEGŲ RŪMUS naujam gyvenimui prikėlęs architektas restauratorius, vienas iš knygos „Sapiegų rūmai Antakalnyje“ autorių Evaldas Purlys.