Ištisos Vilniaus universiteto filologų kartos, pasimatymus skyrusios M. K. Sarbievijaus kiemelyje po beržu, nežinojo, kad jį pasodino 1939-aisiais atgauto universiteto valdytojas Ignas KONČIUS (1886–1975). Pokaryje į Vakarus pasitraukusio fiziko, pedagogo ir etnografo pavardė sovietmečiu buvo ištrinta iš kultūros ir atminties.
1996-aisiais iš Amerikos parkeliavo Igno Končiaus, o vėliau ir dviejų jo sūnų – Vytauto ir Liudo – palaikai, jie perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse. Dviaukštį mūrinuką Karo Ligoninės gatvėje Kaune, kur tarpukariu gyveno profesoriaus šeima, žymi atminimo lenta; jo vardu Kauno technikos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakultete pavadinta laboratorija. Daug tai ar mažai? „Tik nedarykite iš mano bočiaus žvaigždės“, – juokiasi anūkas šiapus Atlanto, taip pat fizikas – Andrius.