1960. Nuotraukoje užfiksuoti du cirko artistai – Vladislava Stankutė-Variakojienė (1926–2007) ir jos auklėtinis pelikanas.

Poetų Tautvydos ir Gintaro PATACKŲ gyvenimo scena – Laisvės alėja. Čia jie jauni ir įsimylėję sėdinėjo populiariose sovietmečio kavinėse, su draugais šventė savo ir kolegų naujų knygų pasirodymus, paskui stumdė vaikų vežimėlius, dalijo žurnalistams interviu, fotografavosi. Dabar labiau iš šalies stebi besikeičiantį alėjos gyvenimą: vedžiodami haskį Lokį, praeivių eisenoje atpažįsta mirusių draugų atspindžius, įsidėmi naujus spalvingus kultinės Kauno gatvės personažus ir daugybę jaunų veidų, švenčiančių savąsias svarbias datas.

Po atnaujintą Keistuolių teatrą vaikštinėjantį vieną iš įkūrėjų, režisierių, aktorių ir meno vadovą Aidą GINIOTĮ jauna administracijos darbuotoja pavadina „mūsų gyva legenda“. Nieko nuostabaus: jo sukurtos dainos ir spektakliai daugelį lydėjo nuo pat vaikystės. Teatro „Atviras ratas“ steigėjas, profesorius, teatro pedagogas, trijų Auksinių scenos kryžių laureatas yra tas pats žmogus, kurio šlovės kelias prasidėjo nuo keisto Keistuko personažo Lietuvos televizijoje.

Poeto Kazio JAKUBĖNO (1908–1950) gyvenimą tenka apmąstyti žiūrint per petį jo draugams ir priešams, kuriuos pamalonino ne toks tragiškas likimas, nesunaikinęs rankraščių, laiškų, leidęs sulaukti palikuonių ar bent penkiasdešimtmečio. Šito pasakojimo galėjo ir nebūti, jeigu ne kelios lemtingos aplinkybės.

Kūrybinga, jautri ir nepaprastai pamaldi Abiejų Tautų Respublikos karalienė Cecilija Renata HABSBURGAITĖ (1611–1644) santuokoje patyrė daugiau širdgėlos nei laimės akimirkų. Tačiau sielos atgaivą rado kultūriniame gyvenime: žavėjosi teatru, kūrė baleto spektaklius, pati vaidino, dievino medžioklę. Savo valdovę Vilnius kadaise pasitiko egzotiškais karnavalais ir netikėtai išlydėjo gedulo raudomis.

Ištisos Vilniaus universiteto filologų kartos, pasimatymus skyrusios M. K. Sarbievijaus kiemelyje po beržu, nežinojo, kad jį pasodino 1939-aisiais atgauto universiteto valdytojas Ignas KONČIUS (1886–1975). Pokaryje į Vakarus pasitraukusio fiziko, pedagogo ir etnografo pavardė sovietmečiu buvo ištrinta iš kultūros ir atminties.

Ji buvo garsiausia ir įtakingiausia karaliaus favoritė pasaulyje. Ją vadino Neprilygstamąja ir Vienintele. Tačiau neišprusę amžininkai pavertė ją vulgarumo, nemokšiškumo ir godumo simboliu. „Pompadurai ir pompadurės“ – taip vadino markizės Jeanne Antoinette de POMPADOUR (1721–1764) gerbėjus.

1987-ųjų gegužės 28-osios vakarą danguje virš Maskvos pasirodė mažas vienmotoris lėktuvėlis. Pažeme apsuko keletą ratų virš Raudonosios aikštės, apskriejo Kremlių, galiausiai nutūpė ant Didžiojo tilto per Maskvos upę, nuriedėjo keletą šimtų metrų aikštės grindiniu ir sustojo tiesiai priešais įvairiaspalviais kupolų svogūnais žėrinčią Vasilijaus Palaimintojo cerkvę. Vaizdas buvo toks siurrealistinis, kad kai kurie žmonės pradėjo dairytis kamerų: pamanė atsidūrę filmavimo aikštelėje. Iš orlaivio išlipęs akiniuotas jaunuolis prisistatė esąs Mathiasas RUSTAS, „inžinierius iš Vakarų Vokietijos“.

„Netikiu!“ – sušuko Konstantinas STANISLAVSKIS (1863–1938), ir artistams šis žodis tapo prakeiksmu. Nes vėliau jį kartodavo šimtai režisierių, kai jiems nepatikdavo aktorių darbas. Teatro reformatorius Stanislavskis pirmasis prabilo apie tai, kad vaidinti reikia organiškai – be patetikos, deklamavimo, užverstų akių, užlaužtų rankų...

Prieš 55 metus, 1966-ųjų lapkričio 20-ąją, Brodvėjuje įvyko miuziklo „Kabaretas“ premjera. Po penkerių metų perkeltas į ekraną, jis tapo legendiniu filmu, pavertusiu Lizą MINNELLI ta Minnelli.

Užmirškite dangoraižius, soborus, muziejus ir oro uostus. Didžiausi šiuolaikiniai pasaulio architektai neapsiribojo tik pastatais. Jie projektavo šviestuvus, stalus, sofas, lovas, kėdes. Ir visai nesvarbu, ar objektas didingas statinys, ar KĖDĖ, – kūrėjai vis tiek reiškė tuos pačius aukštus idealus.

Jei kamaroje kabo paltis storų LAŠINIŲ, vadinasi, šeima sugeba gerai tvarkyti ūkį ir sočiai gyvena. Kadaise darbymetį jie būdavo būtinas pavakario užkandis, samdiniui mokant už darbą – geidžiamas paviržis. Taip pat – nepakeičiamas maistas, valiuta, vaistas ir prie ūkio praverčiantis riebalas cypiantiems durų vyriams sutepti.

Ji kardinaliai pakeitė britų madą ir pradėjo Anglijoje skrybėlaičių maniją. Ji Paryžiaus, Milano, Niujorko mados savaitėse buvo geidžiamiausia viešnia, nes visi laukė – kuo nustebins? Isabella BLOW (1958–2007) tapo mados legenda, neatitikdama šios industrijos kriterijų. Ji nemokėjo taikytis prie sistemos, buvo per daug savita, nevaldoma, nenuspėjama.