Beata Tiškevič – apie „rajoninį marozą“ ir skaudžią viešumo kainą: „Atėmė patį brangiausią dalyką“
Atvirai apie visuomenėje vyraujančias problemas dažnai pasisakanti turinio kūrėja, rašytoja Beata Tiškevič neslepia, kad pati asmeninių išgyvenimų ji turi su kaupu. Šįkart ir pati moteris papasakojo apie savo patirtis gyvenant JAV, apie socialinius tinklus, ir tai, kas dažnai žmonėms sudaro klaidingus lūkesčius.
Apsilankiusi Arturo Lebedenko-Swan tinklalaidėje „Tapk geresniu“, Beata papasakojo ir apie periodą, ką, gyvenant JAV, jai su vyru Sauliumi teko patirti užklupus Kalifornijos gaisrams.
„Mane nustebino tai, kad tas suvokimas – jis ateina palaipsniui. Tu iškart nesupranti, kokia rimta yra ši situacija ir, kad ji eskaluosis. Atrodo: ai, čia praeis – dega, tai tuoj užgesins.
Buvo sukurta speciali programėlė – joje tu matai, kad tie plotai didėja, bet ką tada daro žmonės ir ką dariau aš? Mes pradedame neigti tą realybę. Tai – vienas iš gynybos mechanizmų. Mes pradedame sakyti, kad čia toli nuo mūsų. Kai truputį priartėja – vis tiek, mūsų zona dar saugi. Atrodo, kad tą pavojų vis nukeli ir įtikinėji save, kad viskas yra gerai, nors, pavyzdžiui, sėdėdami namuose mes jau, praktiškai, dusome, kosėjome, skaudėjo galvas, nors ir buvome užsidarę langus. Tas kvapas, ta tamsa... Neturėjome elektros, namuose nebuvo karšto vandens. Tokia situacija, kad buvo 12 valanda dienos, bet mes sėdime namuose, aklinoje tamsoje dėl tų dūmų ir sakome: ne, tai čia praeis“, – kalbėjo Beata.
Nors iš pradžių jiedu situacijos rimtumą neigė, laidos viešnia papasakojo, kad galiausiai jie nusprendė trauktis nuo gaisrų epicentro.
„Susikrovėme daiktus, užsirezervavome kambarį toliau nuo Los Andželo. Atvykus ten, aš pažiūrėjau, kokius daiktus aš susikroviau – buvau labai neadekvati. Sudėjau gal 15 megztinių, nors mes atvažiavome į labai šiltą orą. Įsidėjau storą knygą – kodėl? Nepaėmiau nei vieno šampūno, nei vieno kremo, bet kojinių – 20. Matosi, kad žmogus buvo strese. Išvykome, važiuojam, ir draugai mus pradėjo raminti, kad viskas čia gerai, kad baigsis. Bet vos kai išvažiavome, prasidėjo gaisras arti mūsų kaimynystės“, – atvirai dalijosi laidos pašnekovė.
Beata neslepia, kad tokia rimta situacija padėjo jai pakeisti požiūrį ir išmokė daugybės dalykų.
„Supratau, kad man tai buvo labai stresinė situacija. Aš pakeičiau požiūrį į tai, kad reikia būti pasiruošus viskam, nors dažnai žmonės nemėgsta galvoti apie tas blogas situacijas. Pavyzdžiui, neseniai aš bandžiau išsiaiškinti, kaip reikia braižytis eismo įvykio planą, jei nutinka avarija – niekada nesu braižiusi. Žmonės man sakė: tai va, išmoksi ir nutiks – neva jei esi nepasiruošęs, tai tarsi neįvyks tie blogi dalykai. Tada nereikia vedybinių sutarčių, nes išsiskirsi. Bet juk poros išsiskiria ir susiduria su kalnu nemalonumų!
Tai gal geriau iš anksto apsitarti tas dienas X, tuos nemalonius atvejus ir turėti planą, kad galėtum konstruktyviai elgtis, kai tavo psichika bus aptemdyta stresinių reakcijų? Tuo metu jau bus per vėlu kažką labai protingo sugalvoti, jeigu tu iš anksto nepasiruošei“, – tinklalaidėje „Tapk geresniu“ kalbėjo ji.
Žinoma moteris dar pokalbio pradžioje atskleidė esanti ir už daugybę įvairių susitarimų: „Esu už priešvedybines sutartis, taip pat ir už pasikalbėjimą su šeimos nariais apie tai, kas nutiks, kai kas numirs. Esu ir už testamentų sudarymą. Tu tada tampi labiau pasiruošęs ir pasirūpini savimi į ateitį, nes vis vien bus emocijos tam tikrose situacijose, sumažės tikimybė elgtis protingai ir sąmoningai, susiaurės tavo matymo laukas.“
Gyvenimas JAV ir grįžimas į Lietuvą
B.Tiškevič taip pat papasakojo ir apie kitas patirtis gyvenant Amerikoje. Ji neslepia, kad „galimybių šalimi“ praminta JAV jai įsiminė dėl didžiulės įvairovės.
„Iš pradžių, tą įvairovę būna labai sunku aprėpti, o vėliau ji pradeda teikti malonumą. Aš suprantu, kad jeigu vyras gali eiti į darbą apsirengęs drakono kostiumu, tai aš irgi galiu būti visokia. Amerika mane paskatino dar labiau save išgirsti, nes Lietuvoje, man rodos, mes gyvename gana homogeniškoje visuomenėje, visi esame labai panašūs į vieni kitus, priimame labai panašius sprendimus, viskas suvienodėja... Kartais tai yra gerai.
Bet tuo pačiu, tai kartais nusineša kažkokią mūsų savasties ir autentiškumo dalelę. Taigi, Amerika sako: nagi, atsiverk – kokia yra tavo savastis, koks tas tavo autentiškumas? Daryk beleką, nederink batų prie nieko. Siek svajonių, apie kurias galvoji. Jauti ir didžiulį palaikymą iš kitų – ten pasidalini savo svajone, ir žmonės džiaugiasi. O Lietuvoje, kai pasidalini tuo, apie ką svajoji, sulauki konstruktyvaus vertinimo“, – pasakojo moteris.
Laidos viešnia su šypsena atskleidžia, kad Amerikoje ji vėl atrado savo nutrūktgalvišką pusę.
„Pradėjau vėl lankyti improvizaciją, prisiminiau tą savo aktorinę pusę, kai studijų metu raudavomės, šokdavom ant stalų. Kažkada aš surimtėjau. Lietuvoje vėl grįžau į save, tą rimtesnę save. Aišku, tiek daug jau nebesišypsau žmonėms gatvėje – kam to reikia? Taip pat yra su komplimentais – kai tik grįžau, visiems juos sakiau. Gavau keliolika tokių reakcijų: baik tu, senas čia tas švarkas. Arba: eik tu, baisūs tie batai. Išgirdusi tokias reakcijas, supratau: tingiu sakyti tuos komplimentus. <...> Jeigu žmonės nevertina kažko, ką aš darau, priima tai kaip savaime suprantamą dalyką – aš, greičiausiai, paimsiu jį ir nešiuosi ten, kur tas dalykas yra vertinamas“, – kalba ji.
Daug socialinius tinklus stebinti Beata tikina, kad žmonės ir toliau nenustoja lygintis su kitais, ypač stebėdami kitų žmonių kuriamą turinį.
Visgi pašnekovė neslepia, kad reikia dažniau atsigręžti į savo vidų.
„Turime daugiau klausyti savo vidaus. Jeigu man diskomfortas – aš neturiu savęs versti to žiūrėti ir toliau lygintis, ir toliau jaustis prastesne ir negražesne. Gal geriau tada užversti tą dalyką ir eiti knygą paskaityti, pabendrauti su žmonėmis, kurie tave myli tokį, koks tu esi, ir visai nepriekabiauja prie tavo išvaizdos ar to, kaip tu atrodai, nematuoja tavęs liniuote? Svarbu užsiimti kažkokia faina veikla ir tiesiog laiku pastebėti, koks viduje jausmas kyla.
Tada paklauskite savęs: kaip aš dabar galiu savimi pasirūpinti, koks būtų mano poreikis? Kas iš to, kad aš lyginsiu save su didžiausiomis gražuolėmis? Kodėl man reikia būti tai gražiausiai? Kas man iš to? Aš turiu nuostabų gyvenimą, vyrą, kuris mane myli, turiu mylimas veiklas, turiu draugus, puikiai, smagiai sportuoju. Gyvenimas yra nuostabus ir turtingas – ką man pakeis ta nauja nosis? Savęs taip kartais paklausiu. nauji įgūdžiai, drąsūs, nauji projektai – tai keičia gyvenimą“, – dalijasi Beata.
Paklausta apie tai, kaip, esant žinomu žmogumi, nepamesti savęs dėl reitingų ir noro įtikti kitiems, rašytoja prisiminė ir vieną įvykį, kuris ją paskatino labiau atsigręžti į save.
„Dažnai reitingai žmogui tampa tam tikru pastiprinimu. <...> Kažkuriuo metu, kai buvau jaunesnė, kai įsisiūbavo tas žinomumas ir buvo daug dėmesio. Tuo metu daug prekinių ženklų man siuntė visokias dovanas. Aš kažkuriuo momentu apsidairiau aplink save – virtuvėje, vonioje – ir aš supratau, kad čia viskas yra atsiųsta, niekas nėra mano pasirinkta. Net rūbai nėra mano pasirinkti.
Aš tada sustabdžiau daug dalykų, pradėjau sakyti „ne“. Aš susitaikiau su gerokai žemesnėmis pajamomis, bet kartu ir su gyvenimu, kurį aš pasirinkau. Dėl to dabar dėl reitingų kažką darant aš savęs absoliučiai neįsivaizduoju. Nes baisiausia, ką gyvenime aš galiu pamesti, tai save“, – teigė ji.
Viešumo poveikis
Prabilusi apie viešumą, moteris taip pat aptarė, su kokiais iššūkiais teko susidurti tapus žinomai. Kai kuriuos dalykus viešumas iš jos atėmė, o kai kuriuos pridėjo.
„Labai liūdna pasidarė. Atėmė patį brangiausią – ryšį su žmonėmis. Man dabar daug sunkiau megzti ryšį su žmonėmis. Kažkas aplink mane yra, kartais jaučiuosi taip, lyg į mane šviečia projektorius ir žmogus net manęs nemato, kaip tą akimirką esu su juo. Kažkas vyksta. Kai kuriems žmonėms gal iškyla pavydas, kažkokios projekcijos ar kiti dalykai, kuriuos nėra lengva įveikti.
Man atrodo, kad dėl to ryšyje su manimi išlieka tik stipriausi, kurie sugeba atidėti visą tą mano viešumo dalį ir tą, ką mato eteryje ar socialiniuose tinkluose, neprisifantazuoti, ir draugauti taip, kaip esame čia ir dabar“, – neslepia ji.
Nors dažnai susidarome įvairiausius įspūdžius apie žmones, kurių turinį neretai matome socialiniuose tinkluose, Beata pažymi, kad tas įspūdis neretai būna klaidingas.
„Yra buvę ir situacijų, kai žmonės man sako: galvojau, kad tu esi kitokia. Tas įspūdis, kurį susidarai iš socialinių tinklų, nėra realybė. Tai ir mūsų projekcija. Aš, pavyzdžiui, turiu tokį aštrų, rajoninį humorą, nemažai keikiuos. To socialiniuose tinkluose aš privengiu, nes visgi nešu atsakomybę. Gal tai mano pusės, kurių nelabai noriu rodyti. Bet jei susitiktumėme sodyboje – aš kartais esu visiškas marozas, esu iš Pašilaičių rajono“, – sako moteris.
Visą tinklalaidės „Tapk geresniu“ epizodą žiūrėkite įraše: