Bėgimo entuziastas M. Šatkus: Bėgte per kasdienybę

Mindaugas Šatkus / Asmeninio archyvo nuotr.
Mindaugas Šatkus / Asmeninio archyvo nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Ar žinote, kokia sporto šaka laikoma viena seniausių ir masiškiausių, kuri sudominti gali bet kokio amžiaus, išsilavinimo bei profesijos žmogų? Tai – bėgimas. Kodėl? Nes bėgti galima praktiškai bet kada ir bet kur. Tuo įsitikinęs kaunietis Mindaugas Šatkus. O mes pridursime, kad reikia mokėti bėgti taisyklingai.

Jaunas vyras savo kasdienybę konstruoja iš dviejų veiklų: darbo vienoje įmonėje bei treniruočių, simboliniu pavadinimu „Šešios trim“, kurias veda aktyviai miesto žmonių bendruomenei.

Kaip atrasti laiko bėgiojimui ar kokiai kitai sporto šakai, kai diena dėl darbų gausos, atrodytų, ir taip jau turi per mažai valandų? Kaip nenuleisti rankų, kai bėgdamas „įpuoli“ į pasiryžimo duobę? Kodėl toks svarbus jausmas „Aš – galiu“? Į šiuos ir kitus klausimus Mindaugas atsakymo ilgai neieško.

Kada pats pradėjote bėgioti? Kodėl pasirinkote būtent bėgimą, o ne kokią nors kitą sporto šaką?

Tai nutiko beveik prieš trejus metus, vasario 8 dieną. Kaip dabar pamenu, buvo sekmadienis. Atsikėliau, apsirengiau ir tiesiog išbėgau. Buvo labai sunku, mat iki tol visas mano sportas buvo sėdėjimas priešais televizorių ar kompiuterį. Kodėl nusprendžiau bėgti? Nė pats nežinau. Matyt, taip turėjo būti. Galbūt man tuo metu kažko trūko. Tąsyk nubėgau maždaug 2 kilometrus. Užtrukau gal 15–20 minučių. Iškart pagalvojau, ir kam man viso to reikia. Nepasakyčiau, kad būtų labai patikę. Tačiau atėjo pirmadienis. Su reikalais lankiausi Vilniuje ir nusipirkau bėgimui skirtus batus specialiai pagal savo pėdos tipą. Ir pradėjau bėgioti. Galbūt į visa tai nėriau stačia galva dėl to, kad tuo pačiu metu buvo pradėjęs bėgioti ir geras mano draugas. Pradėjome dviese treniruotis, kelti sau tikslus ir juos įgyvendinti. Pirmasis rimtesnis mūsų su draugu prabėgimas Kaune buvo Laisvės alėja. Tada labai džiaugėmės rezultatais, dabar, žvelgiant iš laiko perspektyvos, jie atrodo truputį juokingi.

Neilgai trukus mečiau rūkyti, vėliau visiškai atsisakiau alkoholio. Kažkaip labai natūraliai ir, sakyčiau, gana aktyviai pasinėriau ir į trenerio darbą.

Kodėl nusprendėte treniruoti kitus?

Greta bėga generaliniai direktoriai ir studentai, menininkai ir kirpėjai, gydytojai ir barmenai.

Visada buvau labai komunikabilus. Man patinka bendrauti su žmonėmis. Ypač jei vienija bendras požiūris, tikslas, siekiai. Tuos, kas susirenka į treniruotes, drąsiai galiu pavadinti savo bendraminčiais. Visi prie starto linijos esame vienodi ir visai nesvarbu, kokios kieno pareigos, amžius ar socialinis statusas. Greta bėga generaliniai direktoriai ir studentai, menininkai ir kirpėjai, gydytojai ir barmenai. Visi jie paprasti žmonės. Nė vienas jų nenori kalbėti apie darbus. Priešingai, stovėdami ties starto linija, visi stengiasi bent laikinai nuo darbų pabėgti.

Ar bėgate kasdien?

Oi, ne. Išbėgu porą kartų per savaitę. Man to visiškai pakanka. Juolab kad fizinio aktyvumo tikrai netrūksta – juk kelis kartus per savaitę dar vedu ir funkcines treniruotes.

Dauguma žmonių sportuoti nepradeda dėl to, kad ir taip nieko nespėja. Juk darbas darbą gena, o daugybė veiklos akimirksniu „suvalgo“ dieną. Ar tai nėra tik tuščias pasiteisinimas? Juk, labai norint kažką daryti, visada galima atrasti laiko tam norui įgyvendinti. Kuo daugiau veiklos turi žmogus, tuo daugiau ir padaro. Svarbu labai labai norėti ir gebėti planuoti savo dieną.

Kas jus motyvuoja sportuoti, bėgti? Kaip motyvuojate kitus, susirinkusius į treniruotes?

Niekaip nemotyvuoju. Aplinkiniai sako, kad vien jau mano buvimas šalia, entuziazmas užkrečia. Asmeniškai aš manau, kad labiausiai žmogų motyvuoja pasiekimai. Tarkime tik pradėję bėgioti, dauguma iš pradžių nubėga labai nedidelį atstumą, po kelių mėnesių jie jau įveikia daugiau, vėliau – dar daugiau. Ilgainiui gali nubėgti pusmaratonį, maratoną. Kitus sportuoti motyvuoja tai, kad, atėję į treniruotę, jie gali užsimiršti. Trečius į priekį veda vien tai, kaip smarkiai pasikeičia jų kūnas. Išvaizdos pokyčiai taip pat gali būti labai gera motyvacija.

Nenuleisti rankų ir nemesti visko į šalį tiek bėgiojant, tiek užsiimant kokia nors kita sporto šaka padeda ir bendraminčiai. Visiems, o ypač pradedantiesiems, pasitaiko vadinamųjų pasiryžimo duobių, kai atrodo jau nebegali, daugiau nebepavyks, dar pratimas ir jau viskas. Jei sportuoji vienas, labai lengva treniruotę tiesiog pabaigti. Tuo tarpu jei šalia kas nors bėga, atlieka tokius pat pratimus, iš karto sulauki palaikymo.

Ar bėgiojimas šaltuoju metų laiku skiriasi nuo sportavimo vasarą?

Tik apranga. Labai svarbu apsirengti taip, kad kūnas pernelyg nesukaistų, bet ir nesušaltų. Aš asmeniškai iki 0°C temperatūros bėgioju vien su termomarškinėliais. Reikalui esant užsidedu striukę, kuri saugo nuo lietaus, stipraus vėjo. Esant minusinei temperatūrai rekomenduoju mūvėti pirštines, kepurę, ryšėti kaklaskarę, ar bent jau juostą ant ausų. Avalynė – pagal situaciją. Pavyzdžiui, visą praėjusių metų žiemą aš laksčiau su vasariniais sportiniais bateliais ir man nebuvo šalta. Juolab kad Kaune bėgioju Neries krantine, po kuria pratiesta šiluminė trasa. Net ir per didžiausius šalčius ten neužšąla. Jei už lango itin didelis minusas, o bėgti norisi, visada galima įsigyti ir specialiai žiemai skirtus bėgimo batelius.